Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį nustatė toną pareikšdamas, kad, jo įsitikinimu,
susitarimas gali būti pasiektas. Jis pridūrė, jog viliasi, kad dvi dienas
truksiantis neformalus viršūnių susitikimas Portugalijos sostinėje „nebus
Lisabonos mūšis“.
„Visi atvažiuoja į Lisaboną kupini nusiteikimo (rasti) sprendimą“, -
Briuselyje sakė jis.
Tarp valstybių, kurios vis dar turi nusiskundimų, yra Lenkija ir Italija,
bet dauguma ES stebėtojų prognozuoja, kad juos bus galima išspręsti, atidėti
ar ignoruoti.
Vis dėlto kai kurie Briuselio diplomatai Lenkiją valdančius brolius
Kaczynskius laiko ypač neprognozuojamais, nes jie turi
atsižvelgti ir Lenkijos visuomenę prieš sekmadienį įvyksiančius Seimo
rinkimus.
Jei viršūnių susitikimo dalyviai susitars dėl sutarties teksto, 27
valstybių blokas pajudės iš politinės aklavietės, kurioje atsidūrė po to,
kai 2005-aisiais prancūzų ir olandų rinkėjai per referendumus atmetė siūlytą
ES konstituciją.
Kaip ir konstitucijoje, sutartyje numatyta dabartinę nepatogią rotacinę
vadovavimo Bendrijai sistemą pakeisti Europos užsienio politikos vadovo ir
Europos Vadovų Tarybos pirmininko su ilgesne kadencija institucijomis.
Tačiau ja tik pataisomos, o ne pakeičiamos dabartinės ES sutartys. Kai
kurių ES šalių lyderiai, ypač - britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas, teigė, jog tai reiškia, kad šį kartą nebereikia
neprognozuojamų nacionalinių referendumų.
Tekste taip pat nebeminimi Europos himnas ir vėliava, kad nebūtų erzinami
euroskeptikai, kurie tokias sutartis laiko žingsniu federalizmo link.
G.Brownas, kuris kaip ministras pirmininkas pirmą kartą dalyvauja ES
viršūnių susitikime, pareiškė, jog yra patenkintas „raudonos linijos“
politikos teikiamomis atsisakymo galimybėmis, kurias Londonas užsitikrino
sutartyje, ir paragino kitų šalių lyderius ją patvirtinti.
„Šis viršūnių susitikimas vyksta kritišku Europos Sąjungai momentu. Pirmą
kartą per savo istoriją ES turi progą tapti išties pasauline veikėja“, -
susitikimo išvakarėse kitų ES šalių lyderiams nusiųstame laiške rašo
G.Brownas.
Nors Didžioji Britanija užsitikrino, kad būtų patenkinta dauguma jos
„raudonos linijos“ reikalavimų, įskaitant galimybę pasitraukti iš
Pagrindinių teisių chartijos, kuri yra susieta su sutartimi, Varšuva vis dar
siekia pakeitimų dėl balsavimo teisių.
Lenkija nori, kad tekste būtų paminėtas vadinamasis Janinos kompromisas,
kuris buvo pasiektas šiame Graikijos mieste ir pagal kurį valstybių mažuma
gali laikinai blokuoti ES sprendimus.
Lenkija, kuri yra didžiausia iš 2004 metų gegužę į bloką įstojusių
valstybių, taip pat nori savo nuolatinio generalinio advokato Europos
Teisingumo Teisme. Tokius generalinius advokatus turi didžiosios bloko
senbuvės.
Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga (Ana Fotyga)
pirmadienį Liuksemburge pareiškė: „Esame labai arti (sprendimo)“.
Italija pyksta dėl to, kad pagal naująją sutartį turės mažiau vietų
Europos Parlamente už Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Roma nori daugiau
diskusijų.
Italijos premjeras Romano Prodi (Romanas Prodis) trečiadienį sakė, jog
Roma „negali sutikti“ su planuojamu vietų skaičiaus sumažinimu, kuris
būtinas dėl to, kad pagal sutartį vietų Europos Parlamente skaičius
mažinamas nuo 785 iki 750. Mažesnis Europos Parlamentas dirbs nuo 2009 metų,
kai prasidės nauja kadencija.
Jei lyderiai iki penktadienio parems naująjį tekstą, gruodį jį būtų
galima oficialiai pasirašyti. Tada per vienus metus valstybės turėtų sutartį
ratifikuoti, kad ji galėtų įsigalioti, kaip ir planuota, 2009 metų sausio 1
dieną, prieš ES rinkimus.
Birželio mėnesį lyderiai susitarė dėl bendro pobūdžio gairių naujajam
dokumentui, kuriuo siekiama supaprastinti sprendimų priėmimo procesą
padidėjusiame bloke, ir teisės ekspertai parengė daugiau kaip 250 puslapių
projektą.