Galbūt suvokdama tokį nevienareikšmiškumą, brolių Kaczynskių partija
„Įstatymas ir teisingumas“ pagrindine savo rinkimų kampanijos tema prieš
sekmadienio rinkimus pasirinko gerą Lenkijos ekonomikos būklę.
Tačiau ekonomistai sako, kad dinamiškas, maždaug 7 proc. Lenkijos
ekonomikos augimas ir mažėjantis nedarbas nelabai ką turi bendra su
prezidento Lecho Kaczynskio ir premjero Jaroslawo
Kaczynskio vadovavimu.
Šį augimą labiau nulėmė Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą (ES)
2004-ųjų gegužę - maždaug pusantrų metų prieš dvynių atėjimą į valdžią.
Narystė reiškė milijardus eurų iš Briuselio ir padėjo pritraukti užsienio
investuotojų.
Analitikai teigia, kad Kaczynskiai iš tikrųjų iššvaistė dvejus gerus
metus, vengdami mokesčių sistemos reformų ir nesugebėdami apkarpyti
biurokratijos, kuri yra 1989 metais žlugusio komunistinio režimo palikimas.
Lenkijos viešasis administravimas braška kaip niekada, sveikatos apsaugos
sistema atsidūrė prie žlugimo slenksčio, privatizacijos procesas beveik
sustojęs, vyriausybė vilkina planus įvesti eurą.
Tuo tarpu Kaczynskiai aktyviai siekė vykdyti savo pažadą sukurti
vadinamąją Ketvirtąją Lenkijos Respubliką, kuri reikštų atsisveikinimą su
1989-2005 metų politika.
Prieštaringai vertinama dvynių tezė yra tokia: iki jų išrinkimo
demokratinę Lenkiją valdė tylus liberalių buvusių antikomunistinių
disidentų, buvusių komunistų ir verslo pasaulio „oligarchų“ aljansas.
Ši idėja buvo palankiai įvertinta prie balsadėžių per 2005 metų rinkimus,
kai lenkai jautėsi pavargę nuo korupcijos skandalų, persekiojusių ketverius
metus valdžiusią vyriausybę, kuriai vadovavo buvę komunistai.
Per pastaruosius dvejus metus dvyniai, kurie iki 1989 metų priklausė
antikomunistinei opozicijai, išformavo lenkų karinę žvalgybą, kuri, pasak
jų, buvo senojo režimo šalininkų bastionas.
Jie taip pat prastūmė įstatymą, pagal kurį 700 tūkst. žmonių turi
pasirašyti rašytinius parodymus, ar iki 1989 metų turėjo ryšių su
komunistinėmis slaptosiomis tarnybomis. Tačiau Lenkijos aukštasis teismas
naująjį įstatymą, kuriuo buvo smarkiai išplėstas tokius pareiškimus
pasirašyti turinčių žmonių ratas, anuliavo kaip prieštaraujantį
konstitucijai.
Kaczynskiai taip pat įsteigė specialų kovos su kyšininkavimu skyrių,
kuris turi didelius įgaliojimus, bet, pasak kritikų, turėjo mažą poveikį.
„Jie kovoja su korupcijos simptomais, o ne su priežastimis“, - sakė
sociologas Edmundas Wnukas-Lipinskis, kuris
dalyvavo neseniai atliktoje kovos su korupcija aktyvistų studijoje.
Katalikiškas ir nacionalistiškas „Įstatymas ir teisingumas“ 2005 metais
vos vos įveikė liberalią Pilietinę platformą ir siekdamas prastumti savo
darbotvarkę nusprendė suformuoti koaliciją su viena kraštutinių dešiniųjų
partija ir populistiniu judėjimu, nors anksčiau šios partijos neatrodė kaip
patrauklios partnerės.
Šį vidaus nesutarimų draskomą trejetą krizės persekiojo viena po kitos,
ir galiausiai rugpjūtį vyriausybė žlugo, o „Įstatymas ir teisingumas“ buvo
priverstas sušaukti pirmalaikius rinkimus.
„Jie nežinojo, kaip įrodyti, kad jie žino, kaip tvarkyti reikalus“, -
sakė Visuomeninių reikalų instituto vadovė Lena Kolarska-Bobinska.
Europos Sąjungoje dvyniai ginčijosi su kitais lyderiais ir ne kartą
naudojosi Lenkijos teise vetuoti viso bloko sprendimus.
Nenuolaidi euroskeptikų Kaczynskių taktika nulėmė griežtesnę ES poziciją
Rusijos atžvilgiu, bet jų kategoriški reikalavimai „viskas arba nieko“ dėl
nuolaidų planuojamoje ES reformų sutartyje suerzino daugelį bloko lyderių.
Dvyniai nuolat užsipuola vakarinę kaimynę Vokietiją, nors kanclerė Angela
Merkel ir rodė geros valios gestus, o kaltindami Vokietiją noru dominuoti
Europoje, paradoksalu, atgaivino komunistinių laikų retoriką.