Šiuo metu ES pirmininkaujanti Portugalija sakė, kad šis susitarimas
užvertė puslapį dėl krizės, kuri Bendriją ištiko po to, kai Prancūzijos ir
Olandijos rinkėjai 2005 metais per referendumus atmetė siūlytą
konstituciją.
„Su šiuo susitarimu Europa atsigavo po savo institucinės krizės“, -
žurnalistams sakė Portugalijos premjeras Jose Socratesas,
kuris kalbėjo netrukus po to, kai Lisabonos viršūnių susitikimas, prasidėjęs
ketvirtadienį ir truksiantis dvi dienas, pasiekė susitarimą šiuo klausimu.
Pasak J.Socrateso, lyderiai gruodžio 13 dieną Portugalijos sostinėje
oficialiai pasirašys šį dokumentą, kuris taps Lisabonos sutartimi.
Šia sutartimi siekiama pirmą kartą rimtai atnaujinti ES sprendimų
priėmimo sistemą, 2004 metų gegužę į bloką įstojus 10-čiai naujų narių, o
šių metų sausį - dar dviem.
„Šiuo atveju tikrai kalbame apie istorinį susitarimą, ir jis tikrai
suteikia Europos Sąjungai gebėjimą veikti 21-ajame amžiuje“, - sakė Europos
Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
ES lyderiai susitarimą pasiekė paskutinę minutę susitikimo užkulisiuose
išsprendę Lenkijos ir Italijos nusiskundimus dėl šios sutarties.
Lenkija grasino vetuoti susitarimą, jei sutartyje nebus įteisintas
vadinamasis Janinos kompromisas, kuris buvo pasiektas šiame Graikijos mieste
ir pagal kurį valstybių mažuma gali laikinai blokuoti ES sprendimus.
Tačiau po atkaklių derybų prezidentas Lechas Kaczynskis sakė: „Lenkija gavo visa, ko norėjo. Labai džiaugiuosi, kad šitas reikalas jau išspręstas“.
Italijos premjeras Romano Prodi gavo savo šaliai
papildomą vietą Europos Parlamente - šis kompromisas apmalšino italų
susirūpinimą, kad jie pagal naująją sutartį turės mažiau europarlamentarų
nei Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Pagal šį kompromisą Italija turės tiek pat vietų kaip Didžioji Britanija
ir viena vieta mažiau nei Prancūzija.
Britanija taip pat turėjo daug abejonių dėl šios sutarties, bet per
birželį įvykusį ES viršūnių susitikimą gavo „raudonos linijos išimtis“
svarbiose srityse.
„Jungtinės Karalystės raudonos linijos užtikrintos, britų nacionaliniai
interesai apginti“, - sakė Gordonas Brownas, kuris, kaip
britų ministras pirmininkas, pirmą kartą dalyvauja ES viršūnių susitikime.
Lenkijos ir Italijos lyderiai buvo patenkinti tik po ilgai trukusių susitikimų akis į akį su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy ir Liuksemburgo premjeru Jeanu-Claude'u Junckeriu.
Per susitikimą buvo ne tik deramasi, bet ir aptarinėjamos „karštos“
naujienos apie N.Sarkozy skyrybas su žmona Cecilia.
Tuo tarpu netoli susitikimo vietos mažiausiai 150 tūkst. žmonių dalyvavo
demonstracijoje, kurios metu ragino ES lyderius didesnį dėmesį skirti
socialiniams klausimams.
Po sutarties pasirašymo gruodžio mėnesį valstybės per vienus metus turės
ją ratifikuoti, kad ji galėtų įsigalioti, kaip ir planuota, 2009 metų sausio
1 dieną, prieš ES rinkimus.
Bendrijos lyderiai šią reformų sutartį laiko būtina, nes bloko taisyklės
nebuvo iš esmės atnaujintos po 10 naujų narių įstojimo 2004 metais.
Kaip ir konstitucijoje, sutartyje numatyta dabartinę nepatogią ir
brangiai atsieinančią rotacinę vadovavimo Bendrijai sistemą pakeisti Europos
užsienio politikos vadovo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko su ilgesne
kadencija institucijomis.
Ja taip pat supaprastinamas sprendimų priėmimo procesas sumažinant tų ES
sprendimų, kuriems reikia visų bloko narių pritarimo, skaičių.
Pasiekę susitarimą dėl sutarties, ES valstybių ir vyriausybių vadovai
penktadienį galės dėmesį skirti kitiems darbotvarkės klausimams: pasauliniam
atšilimui ir globalizacijai.