Rinkimų išvakarėse lenkai pirmenybę teikia opozicijai

Tiek dienraščio „Gazeta Wyborcza“, tiek „Dziennik“, tiek „Rzeczpospolita“ paskelbti viešosios nuomonės apklausų agentūrų duomenys rodo, kad opozicija gali beveik 10 proc. persvara įveikti valdančiuosius konservatorius.

Nuomonių apklausų nepakeitė net šalies žiniasklaidos plačiai aptariamas korupcinis skandalas, į kurį įsivėlė Pilietinės platformos deputatė Beata Sawicka.

Už liberalią Pilietinę platformą ketina balsuoti 44 proc. žmonių, o už valdančiąją „Įstatymo ir teisingumo“ partiją - 33 procentai.

Į Seimą taip pat turėtų patekti Kairiųjų ir demokratų koalicija, kurią remia 14 proc. žmonių, ir Valstiečių sąjunga, galinti tikėtis 7 proc. balsų.

Apklausos rodo, jog 5 proc. rinkimų barjerą vargu ar įveiks skandalais ir nacionalistiniais išpuoliais garsėjanti Lenkijos šeimų lyga ir populistinė ūkininkų profsąjunga „Savigyna“.

Prognozuojama, jog Seimo rinkimuose ketina dalyvauti daugiau kaip 70 proc. žmonių. Tai būtų rekordinis rinkėjų skaičius po 1989 metų.

Prieš dvejus metus, kai pergalę iškovojo „Įstatymas ir teisingumas“, Lenkijos parlamento rinkimuose dalyvavo tik 43 proc. lenkų.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Lenkijoje įsigalios rinkimų tyla ir bus draudžiama bet kokia agitacija.

Vis dėlto politologai kol kas nėra tikri, ar rinkimus tikrai laimės opozicija. Kaip ir prieš dvejus metus balsavimą gali nulemti labai aktyvi ultrakatalikiško radijo „Maryja“ klausytojų armija, priskaičiuojanti iki 4 mln. šalininkų.

Tokiu atveju „Įstatymo ir teisingumo“ partija, kurią remia radijo „Maryja“ klausytojai, galėtų tikėtis likti valdžioje.

Reikšmės rinkimų rezultatams gali turėti ir Lenkijos pergalė, penktadienį naktį pasiekta Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Lisabonoje užkulisiuose.

Lenkija grasino vetuoti pateiktą Bendrijos susitarimą, jei jame nebūtų įteisintas vadinamasis Janinos kompromisas, kuris buvo pasiektas šiame Graikijos mieste ir pagal kurį valstybių mažuma gali laikinai blokuoti ES sprendimus.

Po atkaklių derybų Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis sakė: „Lenkija gavo visa, ko norėjo. Labai džiaugiuosi, kad šitas reikalas jau išspręstas“.

Lenkijoje sekmadienį įvyks Seimo rinkimai, kurie laikomi referendumu dėl dvejus metus trunkančio brolių Kaczynskių valdymo.

Visuomenės apklausos pastarosiomis savaitėmis rodė, kad valdančiosios konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ ir opozicinės liberalų Pilietinės platformos populiarumas yra apylygis.

Rinkimų kampaniją paįvairino tai, kad Pilietinės platformos lyderis Donaldas Tuskas netikėtai geriau pasirodė per praėjusį penktadienį įvykusius televizijos debatus su premjeru J.Kaczynskiu.

J.Kaczynskis, kurio brolis dvynys Lechas yra Lenkijos prezidentas, garsėja kompromisų nepripažįstančia retorika, tačiau per debatus atrodė nepasirengęs ir nenutuokiantis apie paprastų lenkų problemas, tokias kaip neseniai padidėjusios maisto produktų kainos ir maži medicinos seserų atlyginimai.

2005-ųjų pabaigoje „Įstatymas ir teisingumas“ per parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė Pilietinę platformą, o D.Tuskas pralaimėjo L.Kaczynskiui dėl prezidento posto.

„Įstatymas ir teisingumas“ ir Pilietinė platforma manevruoja nuo rugsėjo 7-osios, kai įstatymų leidėjai paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus, kurie vyks dveji metai anksčiau nei turėtų. Taip bandoma išspręsti politinę krizę, kilusią žlugus J.Kaczynskio trijų partijų koalicinei vyriausybei.

Jų populiarumas yra 30-40 procentų.

Opozicijoje esantys socialdemokratai - buvę komunistai, kuriuos rinkėjai 2005 metais nušalino nuo valdžios dėl korupcijos skandalų, per spalio 21-osios rinkimus neturėtų įspūdingai pasirodyti, nors jiems ir vadovauja nauja, jaunatviškesnė vadovybė.

Dabar jie priklauso Kairiųjų ir demokratų koalicijai su centro kairės buvusiais disidentais, kurie priešinosi komunistiniam režimui iki jo žlugimo 1989-aisiais.

Prognozuojama, kad Kairiųjų ir demokratų koalicija surinks maždaug 15 proc. balsų.

5 proc. barjerą tikriausiai įveiks ir vietų parlamente gaus tik dar vienas judėjimas, opozicinė Lenkijos valstiečių partija.

J.Kaczynskio buvusios partnerės mažumos koalicijoje - kraštutinių dešiniųjų ultrakatalikiška Lenkijos šeimų lyga ir populistinė „Savigyna“, kuri rinkėjų pasitikėjimą prarado dėl lyderio sekso skandalų, - tikriausiai neišsaugos savo vietų parlamente.

Broliams Kaczynskiams pavyko pateikti „Įstatymą ir teisingumą“ kaip vienintelį rimtą pasirinkimą nacionalistinių ir katalikiškų pažiūrų rinkėjams, taip pat tiems žmonėms, kurie jaučiasi likę reformų proceso nuošalyje.

Tačiau tokia strategija reiškia ir tam tikrą riziką. Nors apklausos rodo, kad „Įstatymas ir teisingumas“ užsitikrins daugumos prieštaringai vertinamo ultrakatalikiško ir neretai antisemitiško radijo „Maryja“ klausytojų balsus, partija atstūmė išsilavinusius miestiečius, kuriems 2005 metais buvo patrauklus jos antikorupcinis manifestas.

Per dvejus metus valdžioje Kaczynskiai suskaldė elektoratą.

Šalininkai giria jų socialinę politiką, kompromisų nepripažįstančią taktiką per Europos Sąjungos derybas ir dažną kritiką Vokietijos atžvilgiu.

Tuo tarpu oponentai peikia neva bukagalvišką dvynių euroskepticizmą, kurį simbolizuoja nuolatinis Lenkijos veto naudojimas 27 valstybių Bendrijoje, užsidegimas išstumti iš viešojo gyvenimo buvusius komunistus, griežtas elgesys su žiniasklaida ir abejingumas ekonominėms reformoms.

„Įstatymas ir teisingumas“ norėtų užsitikrinti absoliučią daugumą 460 vietų Seime, kad išvengtų to, kas buvo po 2005 metų rinkimų, kai partija turėjo mažumą ir buvo priversta sudaryti koaliciją su Lenkijos šeimų lyga ir „Savigyna“.

Kitu atveju premjeras J.Kaczynskis neturės didelio pasirinkimo, nes dėl savo prieštaringai vertinamo stiliaus liko be patikimų sąjungininkų naujai vyriausybei.

Tuo tarpu Pilietinė platforma viliasi suformuoti koaliciją su Lenkijos valstiečių partija, su kuria nuo lapkritį įvykusių vietos rinkimų kontroliuoja kelias vietos savivaldos tarybas.

Tačiau liberalai galutinai dar neatmetė galimybės suformuoti aljansą ir su Kairiųjų ir demokratų koalicija, su kuria jau kartu dirba Varšuvos miesto taryboje, nors daugeliui liberalų parlamentarų ne itin patinka idėja dėl darbo su buvusiais komunistais.