„Birmos lyderiai ir toliau ignoruoja pagrįstą pasaulio reikalavimą
nutraukti kruviną persekiojimą, - glaustame pranešime, kurį perskaitė
Baltuosiuose Rūmuose, G.W.Bushas panaudojo ankstesnį Mianmaro pavadinimą. -
Palikti viską po senovei yra nepriimtina“.
G.W.Bushas pranešimą skaitė dalyvaujant JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir pirmajai ledi Laurai Bush.
Pastarosios dalyvavimas yra kiek neįprastas skaitant tokio lygio pranešimus.
Pirmoji ledi yra pagrindinė Rangūno chuntos kritikė.
„Didžiuojuosi Laura, jog ji pažadino pasaulio sąžinę dėl sunkios
birmiečių padėties, - sakė prezidentas. - Mes negalime ignoruoti jų pagalbos
šauksmo“.
Jungtinės Valstijos sankcijas Mianmaro kariniams lyderiams sugriežtina
jau antrą kartą per vieną mėnesį po kruvino susidorojimo su
antivyriausybiniais protestais, kuriuos rugsėjį visoje šalyje buvo surengę
budistų vienuoliai.
JAV Finansų departamentas į esamą 14 asmenų, kurių JAV turimas turtas
įšaldytas, sąrašą įtraukė dar 11 chuntos lyderių - iš jų dešimties
vyriausybės ministrų. Sąraše yra ir vyriausiasis chuntos vadovas generolas
Than Shwe.
Prezidentas taip pat pranešė išleidęs įsakymą dėl sankcijų dar 12
pavienių asmenų ir subjektų - tarp kurių yra dvi Singapūro kompanijos - ir
įsakė JAV Prekybos departamentui sugriežtinti eksporto kontrolę į Mianmarą.
Dėl bergždžių pastangų priversti chuntą keisti kursą nepatenkintas
G.W.Bushas įspėjo, jog šaliai gresia dar daugiau sankcijų, „jei Birmos
lyderiai nenutrauks brutalių represijų prieš savo žmones“.
G.W.Bushas pagyrė Australijos, Japonijos, Indonezijos, Filipinų ir
Singapūro reakciją į politinius neramumus Mianmare, tačiau paragino Kinijos
ir Indijos valdžią sugriežtinti poziciją Mianmaro atžvilgiu.
Mianmaro karinė chunta pasaulio nepasitenkinimą sukėlė rugsėjį, kai
kruvinai susidorojo su budistų vienuolių visoje šalyje surengtais protestais
prieš vyriausybę. Mažiausiai 13 žmonių žuvo, apie 3000 - buvo areštuoti.
Pagrindinė ginklų Mianmarui tiekėja Kinija susilaukė griežtos kritikos
dėl nesikišimo į kaimyninės valstybės reikalus.
Indija, bendrai su Mianmaru kovojanti su sukilėliais palei abiejų
valstybių sieną, atsisakė pasipriešinti režimui, tačiau paragino chuntą
paleisti Aung San Suu Kyi. Demokratijos simboliu laikoma
moteris pastaruosius 18 metų beveik visą laiką praleido namų arešte.
JAV administracijos sprendimas paskelbtas tuo metu, kai JAV įstatymų
leidėjai svarsto naujas sankcijas, pagal kurias iš Mianmaro raginamas
pasitraukti JAV energijos gigantas „Chevron“, kuris savo veiklą šioje šalyje
pradėjo dar prieš 2003 metais sustiprintą prekybos embargą.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad bendrovės daromos investicijos
stiprina chuntą.
Taip pat siekiama sustabdyti ir Mianmaro deimantų eksportą į JAV per
trečiąsias šalis ir sugriežtinti šalies politinių ir karinių lyderių lėšų
įšaldymą.
G.W.Bushas pareikalavo, kad Mianmaro lyderiai leistų Raudonąjam Kryžiui
ir kitoms pagalbos organizacijoms patekti pas politinius kalinius, Aung San
Suu Kyi ir kitiems demokratijos lyderiams bendrauti tarpusavyje. Prezidentas
taip pat paragino nedelsiant įsileisti į šalį specialųjį Jungtinių Tautų
(JT) pasiuntinį Ibrahimą Gambarį.
„Galiausiai dėl susitaikymo reikia, kad Birmos valdžia paleistų visus
politinius kalinius ir pradėtų derybas su demokratine opozicija stebint
Jungtinėms Tautoms“, - teigė jis.
Pirmadienį G.W.Bushas per politinę sueigą Arkanzaso valstijoje išreiškė
nepasitenkinimą tarptautinio bendradarbiavimo dėl Mianmaro trūkumu,
teigdamas, jog „sankcijos nieko nereiškia, jeigu mes esame vieninteliai jų
taikytojai“.