Jeigu Seimo rinkimuose 1989 metais dalyvavo 63 proc. lenkų, tai prieš
dvejus metus - jau tik 40,5 proc., rašo Lenkijos spaudos agentūra PAP.
Vis dėlto iš ryto gauti duomenys rodo, kad šiemet rinkėjai yra aktyvesni negu užpernai - iki 10:30 buvo balsavę 8,36 procento rinkėjų.
Rinkėjų aktyvumas Lenkijoje yra 20-30 proc. mažesnis negu Vakarų Europos
šalyse. Ypač kelia nerimą tai, kad rinkimuose retai dalyvauja žmonės iki 40
metų. Šio amžiaus rinkėjų Lenkijoje balsuoti ateina du kartus mažiau nei
vyresnių.
Galbūt todėl penktadienio vakare įsigaliojus Lenkijoje rinkimų tylai,
įvairios visuomeninės organizacijos toliau tęsė vienintelę leidžiamą
agitaciją: „Eikite balsuoti“.
Sekmadienį Lenkijos Seimą ir Senatą renka apie 30 mln. rinkėjų, tarp jų
-beveik 200 tūkst. užsienyje, gyvenantys net 94 šalyse. Į 460 vietų Seimą
savo kandidatūras iškėlė daugiau kaip 6000 politikų, 100 vietų Senate į
vieną vietą pretenduoja keturi asmenys.
Politologų nuomone, balsavimo rezultatams įtakos turės emigravusių lenkų
balsai. Daugiausiai jų Didžiojoje Britanijoje - 47 tūkst., JAV - 41 tūkst.
Vokietijoje - 16 tūkst., Lietuvoje - 1000. Vien Mažeikiuose - 660 žmonių.
Lenkų radijo pranešimu, JAV rinkimai jau baigėsi, juose dalyvavo apie 80
proc. rinkimų teisę turinčių lenkų.
Pirmalaikiai Lenkijos Seimo ir Senato rinkimai mokesčių mokėtojams
kainuos apie 80 mln. zlotų (75 mln. litų).
Pirmieji neoficialūs rinkimų jau bus žinomi apie 22 val. Lietuvos laiku.