Laimėjusi partija išsakė šveicarų baimes

Jurgita Kopitkovienė
Savaitgalį Šveicarijoje įvykę rinkimai aiškiai parodė tautos nuostatą - favoritais tapo beveik visuose kantonuose daugumą balsų surinkusi Šveicarų liaudies partija (SVP). 28,8 procentai tautos rinkimų kovoje palaikė SVP viceprezidento Kristofo Blocherio idėjas, nukreiptas prieš Šveicarijos stojimą į Europos Sąjungą ir užsieniečius, gyvenančius šalyje.
Kas taps prezidentu?
Pasak analitikų, tokį SVP laimėjimą rinkimuose greičiausiai įtakojo propagandos lavina, nesivaržant griebtis ir neetiškos reklamos, sulaukusios ir savo šalies, ir užsienio politikų kritikos.
Daugiausia piliečių balsų surinkusi SVP laimėjo 62 vietas parlamente ir turi septyniomis vietomis daugiau nei prieš ketverius metus.
Iš naujojo parlamento bus sudaroma federalinė Šveicarijos konfederacijos valdžia, susidedanti iš septynių ministrų. Vienas iš pastarųjų metams paskiriamas Ministrų kabineto vadovu ir atlieka prezidento funkcijas. Todėl kyla logiškas klausimas - kas juo taps? Vienu iš kandidatų įvardinamas ir 67-erių metų SVP viceprezidentas Kristofas Blocheris. Tačiau SVP nėra palaikoma kitų partijų, todėl klausimas, ar kas paremtų K. Blocherio žingsnį aukščiausios valdžios link.
Tokiam scenarijui iš karto pasipriešino Krikščionių demokratų partija. Jos atstovė Lukrecija Majer-Šats, duodama interviu iš karto po rinkimų, retoriškai paklausė: „Ar norime matyti prezidentą, vienijantį šalį, ar ją skaldantį?". Jos manymu, naujasis parlamentas turės susimastyti, koks asmuo galėtų sukurti tinkamą šalies įvaizdį ir būtų tinkamas užimti prezidento postą.
Lietuviai - rinkimų stebėtojai
Šveicarijoje vykstančių rinkimų rezultatus sekė ir šalyje gyvenantys balso teisės neturintys užsieniečiai, prieš kuriuos ir buvo nukreipta daugiausia balsų surinkusios partijos rinkiminė kampanija. 
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Kaspersen teigimu, emigrantams labai svarbu, kuria linkme vystosi Šveicarijos politika.
- Labai knietejo sužinoti, ar SVP po savo bjaurios reklamos, kurioje juoda avis genama šalin trijų baltų avių, išleidimo, triuškinančiai praras vietas. Deja! Daugumoje kantonų jų kandidatų skaičius išliko nepakitęs. Tai rodo, kad dauguma Šveicarijos piliečių yra prieš užsieniečius, - sakė J. Kaspersen.
Nors bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad SVP rinkiminiai plakatai su avimis nukreipti ne prieš europiečius, tokia agitacija vis tiek žeidė, kaskart juos pamačius.
- Visus imigrantus šveicarai labai griežtai skirsto į geruosius užsieniečius - europiečius, krikščionis, dirbančius, kalbančius jų kalba, integravusius į visuomenę ir dalyvaujančius visuomeniniame gyvenime, ir bloguosius - išeivius iš Jugoslavijos, kurie, atvykę į šalį atsiveža šeimas, net ir čia toliau gyvenančias pagal savo musulmoniškas tradicijas, o jų vaikai - labai agresyvūs ir smukdo mokyklų lygį, - pagrindines tokios „nemeilės" priežastis įvardino J. Kaspersen.
Efektyviausia pasirodė laimėtojų kampanija
Kodel SVP liko nenubausti, paskleidę tokią reklamą? Juo labiau, kad pasipiktinimą išreiškė ne tik šalies, bet ir užsienio politikai?
- Taip atsitiko dėl to, kad agitacija nebuvo rasistinė. Ji nebuvo prieš rasę, ji buvo prieš bet kokį užsienietį, kurių šalyje gyvena 20 procentų - įvairių rasių, tautybių ir religijų. SVP yra protingų žmonių, jų rinkiminė kampanija buvo gerai apskaičiuota ir pati efektyviausia šiuose rinkimuose. Netgi likus dienai iki rinkimų maišeliais buvo dalinama agitacinė medžiaga, šitaip bandant pritraukti svyruojančių šveicarų balsus, - apibendrino J. Kaspersen. Jos manymu, partijai laimėti padėjo ne tik puikus pasiruošimas, bet ir nuoseklumas.
- Jie išlieka populiarūs, nes išsako daugumos šveicarų netikrumą ir nenorą savo šalimi dalintis su užsieniečiais, nevertinančiais jų tradicijų ir nesimokančių jų kalbos, - sakė pašnekovė.
Rezultatai nudžiugino žaliuosius
Šiuose rinkimuose ypač nepasisekė socialdemokratams (SPS). Jie surinko 19,3 procento balsų - keturiais procentrais mažiau nei 2003-iaisiais, tad dabar jie turės 43 vietas parlamente vietoje 52 buvusių.
- Kad nesiseka SP - ne naujiena. Žmonės geriau gyvena, daugiau uždirba ir mažiau galvoja apie stiprios socialinės programos reikalingumą. Todėl savo balsus dažniausiai atiduoda žaliesiems. Tai irgi rodo, kad gamtos apsauga taps pagrindine tema ateities politikų diskusijose, - mano J. Kaspersen.
Taip pat nepasisekė liberaldemokratams - jie surinko pusantro procento balsų mažiau nei praėjusiais rinkimais, tad surinkę 15,8 procento balsų turės tenkintis 31 vieta parlamente.
Šių rinkimų rezultatais ypač patenkinta žaliųjų partija, mat ji sulaukė beveik dviem procentais daugiau tautiečių balsų nei 2003-iaisiais. Palaikomi 9,6 procento gyventojų žalieji turės 19 vietų parlamene.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.