Lenkijos Seimo rinkimuose - skaudus brolių Kaczynskių pralaimėjimas (atnaujinta, nuotraukos)

Pirmalaikiuose Lenkijos parlamento rinkimuose - opozicijos lyderio Donaldo Tusko vadovaujamos Piliečių platformos triumfas. BBC praneša, kad, suskaičiavus tris ketvirtadalius balsų, ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio ir jo brolio dvynio Lecho, kuris yra šalies prezidentas, vadovaujama konservatorių partija „Įstatymas ir teisingumas" surinko 32 proc., o Piliečių platforma - 41 proc. rinkėjų balsų.

Neatmetama galimybė, jog Pilietinė platforma sudarys koaliciją su Lenkijos valstiečių partija, kuri jau užsitikrino Seime 36 vietas.

Kol Lenkijos vyriausioji rinkimų komisija skaičiuoja balsus, žiniasklaida jau „formuoja" naująją vyriausybę. Pasak dienraščio „Dziennik", niekas neabejoja, jog premjeru taps opozicijos lyderis Donaldas Tuskas, vidaus reikalų ir administracijos ministru - Grzegorzas Schetyna, o užsienio reikalų ministru - Radislawas Sikorskis.

Tačiau neatmetama galimybė, jog užsienio reikalų ministro pareigos bus patikėtos buvusiam šalies premjerui Jerzy Buzekui.

Lenkų žiniasklaida pažymi, kad formuojant naująją vyriausybę nuošalyje nenori likti ir prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris tikisi, kad jo žmonės dirbs vidaus reikalų, gynybos ir užsienio reikalų ministerijų vadovų postuose.

Lenkai iki vidurnakčio turėjo laukti, kada šalies rinkimų komisija galų gale leis paskelbti balsavusiųjų apklausas, nes keliose rinkimų apylinkėse pritrūkus biuletenių balsavimą teko pratęsti.

Tačiau galop paskelbus balsavusiųjų apklausas, pasirodė, kad ministro pirmininko J.Kaczynskio ir jo brolio dvynio Lecho, kuris yra šalies prezidentas, vadovaujama konservatorių partija „Įstatymas ir teisingumas" patyrė išties skaudų pralaimėjimą.

Šiais duomenimis, liberali Pilietinė platforma, kuri per 2005-ųjų pabaigoje vykusius parlamento rinkimus nedidele persvara pralaimėjo „Įstatymui ir teisingumui", užsitikrino Seime 227 vietas, o brolių Kaczynskių vadovaujami konservatoriai turės tenkintis vos 158 vietomis.

Nors Pilietinei platformai ir nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo tapti pirma partija po komunizmo žlugimo 1989 metais laimėjusia daugumą 460 vietų Seime, ji turės itin svarią persvarą dėl sąjungos su Lenkijos valstiečių partija, kuri užsitikrino 27 vietas.

Į Seimą dar pateko Kairiųjų ir demokratų koalicija, laimėjusi maždaug 47 vietas. J.Kaczynskio buvusios partnerės mažumos koalicijoje - kraštutinių dešiniųjų ultrakatalikiška Lenkijos šeimų lyga ir populistinė „Savigyna", kuri rinkėjų pasitikėjimą prarado dėl lyderio sekso skandalų, kaip ir buvo prognozuota, savo atstovų Seime neturės.

Pirminiai oficialūs rinkimų rezultatai turi būti paskelbti pirmadienį.

„Tai buvo mūšis. Mes jį laimėjome. Bet rytoj mums reikės imtis darbo", - sakė Pilietinės platformos lyderis Donaldas Tuskas kalboje, kurį priminė legendinio „Solidarumo" vadovo Lecho Walesos, 1989 metais padėjusio padaryti galą komunistiniam režimui, o kitais metais išrinktam prezidentu, žodžius.

„Sunkiais laikais lenkai žino, kaip reikia prisiimti atsakomybę už savo šalį", - sakė D.Tuskas, turėdamas galvoje faktą, kad rinkimuose dalyvavo 55 proc. rinkėjų.

Tai didžiausiais aktyvumas per visus šešerius parlamento rinkimus nuo pat komunizmo žlugimo.

J.Kaczynskis pripažino pralaimėjimą ir pasveikino D.Tuską su pergale, tačiau perspėjo, kad „Įstatymas ir teisingumas" tebėra nusiteikęs ryžtingai.

„Mes būsime griežta opozicija ir žiūrėsime, kaip jūs laikotės rinkimų pažadų", - sakė jis. Nors J.Kaczynskis ir nebevadovaus vyriausybei, jo brolis dvynys eis prezidento pareigas iki 2010 metų. Tad L.Kaczynskiui teks išmokti dirbti kartu su D.Tusku, kurį jis nedidele persvara įveikė per 2005 metais vykusius prezidento rinkimus.

Sekmadienio rezultatai veikiausiai leis lengviau atsikvėpti kai kuriems lenkų kaimynams. Pilietinė platforma kaltino, kad kovingai nusiteikę Kaczynskiai padarė žalą Lenkijos įvaizdžiui dažna kritika Vokietijos atžvilgiu ir kompromisų nepripažįstančia taktika per Europos Sąjungos (ES) derybas.

Oponentai taip pat peikė neva bukagalvišką dvynių euroskepticizmą, kurį simbolizavo nuolatinis Lenkijos veto naudojimas 27 valstybių Bendrijoje, užsidegimas išstumti iš viešojo gyvenimo buvusius komunistus, griežtas elgesys su žiniasklaida ir abejingumas ekonominėms reformoms.

Broliai taip pat buvo susikirtę su NATO lyderiais ir kaimynine Rusija dėl stiprios paramos JAV planams dislokuoti šalyje priešraketinį skydą. Kaczynskiai savo ruožtu teigė, kad jie tiesiog gina nacionalinius Lenkijos interesus.

Pilietinė platforma žadėjo pataisyti užsienio santykius, tačiau Vašingtone greičiausiai ne visi bus patenkinti jos ketinimu išvesti iš Irako 900 lenkų karių. Ji taip pat žadėjo dar labiau suaktyvinti ir taip smarkiai besiplėtojančią šalies ekonomiką, kad paskatintų grįžti namo daugiau kaip milijoną lenkų, kurie nuo 2004 metų išvyko ieškoti darbo į Didžiąją Britaniją ir Airiją.

Lenkijos įstatymų leidėjai dvejais metais anksčiau numatyto laiko sušaukti rinkimus nutarė rugsėjo 7 dieną, kad išspręstų politinę krizę, kilusią žlugus J.Kaczynskio trijų partijų koalicinei vyriausybei.

Lenkija pirmadienį atrodo žengianti naujos, verslą remiančios ir proeuropietiškos vyriausybės link - opozicijos liberalai per pirmalaikius rinkimus, kurie įvyko sekmadienį, sutriuškino dvynių Kaczynskių valdančiuosius konservatorius.

Balsavusiųjų apklausa parodė, kad Pilietinė platforma gavo maždaug 44 proc. balsų, o „Įstatymas ir teisingumas" - kiek daugiau nei 30 procentų.

„Platformos vaidmuo bus grąžinti Lenkiją į Europos širdį", - sakė aukštas Pilietinės platformos pareigūnas Bronislawas Komorowskis.

D.Tusko vadovaujama Pilietinė platforma, kaip prognozuojama, parlamente turės 227 vietas, o premjero Jaroslawo Kaczynskio ir jo identiško dvynio, prezidento Lecho Kaczynskio „Įstatymas ir teisingumas" - vos 158.

„Dėkoju visiems, kurie nešališkai padėjo atgaivinti lenkų viltis", - savo rinkimų štabo būstinėje džiūgaujantiems šalininkams sakė D.Tuskas, kuriam - 50 metų. Jauni, miestuose gyvenantys ir centristinių pažiūrų rinkėjai masiškai ėjo balsuoti, kad nutrauktų dvejus metus trukusį brolių Kaczynskių valdymą. Rinkėjų aktyvumas buvo 55 proc. - didžiausias nuo pat komunizmo žlugimo 1989 metais.

Nors L.Kaczynskio prezidento kadencija baigsis tik po trejų metų, rinkimai nutraukė neįprastą valdžios sutelkimą brolių rankose ir tikriausiai bus įvertinti su palengvėjimo atodūsiu daugelyje Europos sostinių.

D.Tuskas pažadėjo išsaugoti tvirtus transatlantinius ryšius, bet kaip įmanoma greičiau grąžinti namo 900 Irake tarnaujančių lenkų karių. Jis taip pat žadėjo sumažinti mokesčius, kad paspartėtų ir taip greitas šalies ekonomikos augimas ir sugrįžtų daugiau kaip milijonas lenkų, išvykusių dirbti į Didžiąją Britaniją ir Airiją. Be to, vienas aukštas Pilietinės platformos pareigūnas sekmadienį paskelbė, kad naujoji vyriausybė priims Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartiją, kuriai konservatoriai griežtai nepritarė.

„Tai bus modernizuojanti ir labai aktyviai ES dalyvaujanti vyriausybė. Tad ji pakeis Lenkijos poziciją dėl šios sutarties ir tokiu būdu prisijungs prie pagrindinių teisių chartijos", - sakė Europos Parlamento užsienio politikos komiteto pirmininkas ir Pilietinės platformos atstovas ES klausimais Jacekas Saryuszas-Wolskis.

Per ES viršūnių susitikimą Lisabonoje, kuris vyko ketvirtadienį ir penktadienį, L.Kaczynskio vadovaujama lenkų delegacija atmetė chartiją, taip pat ir dėl joje pareikštos liberalios pozicijos gėjų teisių klausimu.

Vyresnio amžiaus, kaimuose gyvenantiems lenkams patiko šeimai palanki „Įstatymo ir teisingumo" socialinė politika, pasiryžimas kovoti su korupcija ir siekis suvesti sąskaitas su žmonėmis, kurie turėjo ryšių su buvusiu komunistiniu režimu, nors kritikai kalbėjo apie „raganų medžioklę".

Pilietinės platformos populiarumas padidėjo po to, kai D.Tuskas netikėtai laimėjo televizijos debatus su J.Kaczynskiu, kurie vyko kelios dienos iki rinkimų. 30,5 mln. Lenkijos rinkėjų rinko 460 vietų Seimą ir 100 vietų Senatą.