Savo ruožtu, nužudytojo karininko našlė Marina šią informaciją pavadino gryniausiu absurdu.
Neįvardytus diplomatinius ir žvalgybos šaltinius cituojančiame
dienraštyje teigiama, jog A.Litvinenka, kuris praėjusį lapkritį mirė Londone
apnuodytas radioaktyvia medžiaga, iki mirties kas mėnesį gaudavo apie 2
tūkst. svarų sterlingų (10 tūkst. litų) išmoką iš MI6.
Prie A.Litvinenkos įdarbinimo prisidėjo anksčiau Maskvoje dirbęs
dabartinis MI6 vadovas seras Johnas Scarlettas,
priduriama laikraštyje.
A.Litvinenkos žmogžudyste kaltinamas buvęs KGB agentas Andrejus
Lugovojus, kurio ekstradicijos iš Rusijos reikalauja D.Britanija, gegužę
teigė, jog velionis dirbo MI6, kuri, pasak jo, yra susijusi su žmogžudyste.
A.Litvinenkos našlė Marina įtarinėjimus pavadino „nesąmone“.
M.Litvinenko: „Mano vyras nebuvo slaptasis agentas"
„Saša niekada nebuvo specialiųjų tarnybų agentas, - sakė našlė. -
Informacija, kurios jis turėjo, lietė darbo, susijusio su organizuotu
nusikalstamumu Rusijoje, ypatumus. Žinoma, jis turėjo galimybę pasidalyti
šia informacija, žinoma, jis pasakojo apie tai - ir ne tik privačiuose
pokalbiuose, bet ir atvirai, yra parašęs knygą ir straipsnių".
Tą patį BBC teigė ir Aleksandras Goldfarbas, A.Litvinenkos draugas,
neseniai kartu su jo našle parašęs knygą.
„Man sunku patikėti, jog tai tiesa, Saša jau dešimtmetį, nuo 1997 metų,
nedirbo Rusijos specialiosiose tarnybose, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti
jokių paslapčių. O iki tol jį domino organizuotas nusikalstamumas", - sakė
jis.
A.Goldfarbas dalyvavo organizuojant A.Litvinenkos pabėgimą iš Rusijos
2000 metais. „Tuo metu ne kartą teko vesti visą Litvinenkos šeimą į Amerikos
ambasadą Turkijoje, ir Centrinės žvalgybos valdybos darbuotojai su juo ten
išties kalbėjosi, - prisimena jis, - bet pareiškė, kad jis jų visiškai
nedomina, todėl ir neėmė, teko vežti jį į Angliją".
Pernai lapkričio 1 dieną Londono centre esančiame viešbutyje „Millenium"
A.Litvinenka susitiko su kitu Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoju,
verslininku Andrejumi Lugovojumi, kuris vėliau tvirtino, kad A.Litvinenka
bandė jį užverbuoti kaip Mi-6 informatorių ir prašė padėti ieškoti
norinčiųjų gauti politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje.
Praėjus visai nedaug laiko po šio susitikimo, A.Litvinenka buvo
paguldytas į ligoninę diagnozavus labai stiprų apsinuodijimą, o po kurio
laiko mirė. Kaip vėliau buvo nustatyta, A.Litvinenka buvo apnuodytas
radioaktyviuoju poloniu.
Prieš mirtį jis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį ir
anksčiau yra griežtai kritikavęs, pasikėsinimu į jo gyvybę.
A.Litvinenkai artimi žmonės tuomet kalbėjo, kad jo lėta ir baisi mirtis -
tai Kremliaus „kreipimasis" į visus režimo kritikus, įspėjimas, kad jiems
niekur nepavyks pasislėpti.
„Faktas lieka faktu. Žmogžudystės - ir dar jos įrankiu pasirinkus polonį
- nepateisina niekas, kad ir kas būtų tasai žmogus - agentas ar specialiųjų
tarnybų darbuotojas", - teigė M.Litvinenko.
„Jis iš tiesų bendradarbiavo su įvairių šalių teisėsaugos institucijomis,
ne tik Anglijos, bet ir Ispanijos: konsultuodavo juos Rusijos mafiją
liečiančiais klausimais, - savo ruožtu sakė A.Goldfarbas, - bet tai visai
kas kita. Be to, nors ir nelabai suprantu, kaip dirba specialiosios
tarnybos, bet, manyčiau, žvalgybos nelikviduoja viena kitos poloniu. Tai
perdėm politinė operacija".
Neseniai išėjo M.Litvinenko ir A.Goldfarbo knyga „Disidento mirtis:
Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas ir KGB sugrįžimas". Amerikietis
inžinierius Michaelas Mannas ketina statyti pagal ją filmą.