Tačiau Pietų Korėjos ekonomika gali turėti naudos karinių išlaidų,
prekybos kaimynės rinkose, taip pat naudojimosi jos pigia žeme ir darbo jėga
sąskaita.
Jei abi Korėjos susijungs 2015 metais, Pietinei per dešimt metų teks
išleisti 858 mlrd. dol., kad pakeltų šiaurinės kaimynės ekonomiką bent iki
pusės savojo lygio, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. Jei
susijungimas bus baigtas 2030 metais, tuomet išlaidos sieks 1,32 trln. dol.
Daugelis Pietų Korėjos gyventojų būgštauja, kad valstybėms susijungus
nusmuks 13 vietą pasaulyje užimanti šalies ekonomika. Be to, jie baiminasi
ir pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos, kurios ekonomika sudaro vos 3 proc. Pietų
Korėjos ekonomikos, srauto.
Kuo ilgiau truks susijungimas, tuo didesnis atotrūkis skirs dvi
ekonomikas, tuo blogesnė bus fabrikų, transporto ir kitų Šiaurės Korėjos
sistemų būklė.
Šios šalies infrastruktūra yra katastrofinės būklės, nes komunistinė
valstybė vis dar naudojasi 1901-1945 metais, kai Korėjos pusiasalį valdė
japonai, statytais geležinkeliais, trasomis ir energetikos sistemomis.