„Mes norime aiškumo dėl šio projekto. Problema ta, jog mums neduodama
atsakymų į klausimus, ir nesuprantama, kad mes nelauksime amžinai. Mums teks
ieškoti kito sprendimo“, - sakė T.H.Ilvesas.
Pasak jo, „yra kelios galimybės - arba mes einame kartu su Suomija, arba
investuojame daugiau į skalūnų gavybą. Pastarasis variantas problemiškesnis,
nes skalūnai kartą baigsis, ir šis procesas neekologiškas, bet, antra
vertus, nes negalime leisti, kad po 10-15 metų mums imtų stigti elektros
energijos“.
I.H.Ilvesas pridūrė suprantąs, kad dabartiniai neaiškumai dėl Lenkijos
dalyvavimo projekte susiję su šios šalies vidaus politikos problemomis.
„Sunkumas dėl šio projekto tas, kad jis buvo paskelbtas kaip trijų šalių
indėlis. Po to, Lietuvos siūlymu, kuriam mes neprieštaravome, tapo keturios
dalyvės. Bet mums nuogąstavimų kelia tai, kad nėra konkrečių siūlymų dėl
dalių pasidalijimo šioje įmonėje. Kiek gaus Estija, arba tiksliau - Estijos
įmonė „Eesti Energia“, - paaiškino T.H.Ilvesas.
Jis pažymėjo, kad „Eesti Energia“ uždavinys - atnešti pelno, todėl ši
kompanija nedalyvaus projekte, dėl kurio niekas neaišku.
„Bėda ta, kad niekas neaišku“, - pridūrė Estijos vadovas.
Prezidentas patvirtino anksčiau pareikštą nuomonę, kad per 10 metų Estija
turi tapti energetikos požiūriu nepriklausoma nuo Rusijos.
„Manau, jog tai geras pasiūlymas, atsižvelgiant į tai, kad mes turime
reikalų su šalimi, naudojančia savo energijos išteklius kaip užsienio
politikos įrankį, - sakė T.H.Ilvesas. - Rusijos URM tinklalapyje sakoma, kad
energija yra užsienio politikos įrankis, ir mes turime padaryti iš to savo
išvadas“.
Jis pažymėjo, kad Estija šiuo metu pati apsirūpina 87 proc. būtinos
energijos, ir tik 13 proc. gauna iš Rusijos dujomis. Pusės jų reikia
elektrinei Iru, ir dujas per vieną dieną galima pakeisti mazutu.