Japonija, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos oficialiai yra
pacifistinė valstybė, pagal įstatymą, priimtą po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios
atakų Amerikoje, tiekė degalus JAV ir kitų šalių pajėgoms Afganistane.
Vyriausybei nepavyko pratęsti šios misijos, nes pagrindinė opozicinė
partija, kuri kontroliuoja vienus parlamento rūmus, pareiškė, kad Japonija
neturėtų dalyvauti „Amerikos karuose“.
Gynybos ministras Shigeru Ishiba 15 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku įsakė dviem Indijos vandenyne esantiems japonų laivams - eskadriniam minininkui „Kirisame“ ir aprūpinimo laivui „Tokiwa“ - grįžti į Japoniją.
Premjeras Yasuo Fukuda, kurio pirmtakas rugsėjį
atsistatydino iš dalies dėl to, kad nesugebėjo pratęsti šios misijos,
pažadėjo padaryti „visa, ką gali, kad būtų greitai priimtas“ naujas
įstatymas šiai operacijai atnaujinti.
„Terorizmas yra iššūkis laisvoms ir atviroms visuomenėms. Karas su
terorizmu veikia mūsų nacionalinius interesus“, - sakoma Y.Fukudos
pareiškime.
„Mums tikrai būtina tęsti degalų papildymo darbus, kad įvykdytume savo
pareigas solidarizuodamiesi su tarptautine bendrija, kuri bando išnaikinti
terorizmą“, - sakė jis.
Tačiau visuomenė šią misiją vertina labai prieštaringai. Japonijos
kariškiai nuo pat to laiko, kai Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio
karo primetė šalia pacifistinę konstituciją, per karo veiksmus nėra iššovę
nė vieno šūvio.
Koalicijos narės ne vieną savaitę nesėkmingai bandė įtikinti Japonijos
opoziciją apsigalvoti.
Australijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Downeris išreiškė susirūpinimą tokiu japonų sprendimu.
„Teroristų įveikimas yra tarp didžiausių saugumo iššūkių, su kuriais
susiduria pasaulis. Tai globalus iššūkis, ir kova su terorizmu yra
kolektyvinė atsakomybė“, - sakė A.Downeris.
Ilgą laiką pagrindinė Japonijos diplomatijos priemonė buvo užsienio
pagalbos teikimas, bet pastaruoju metu kelios konservatorių vadovaujamos
vyriausybės teigė, kad Tokijui turi imtis ir karinio vaidmens, kad
sustiprintų savo įtaką pasaulyje.