„Visoje šalyje buvo atlikta 400-500 prevencinių areštų", - spaudos
konferencijoje Islamabade nurodė Sh.Azizas.
Tai pirmieji oficialūs duomenys apie areštus, įvykdytus nuo šeštadienio,
kai prezidentas Pervezas Musharrafas šalyje įvedė
nepaprastąją padėtį.
Tarp areštuotų opozicijos lyderių yra buvusio premjero Nawazo Sharifo
partijos laikinasis vadovas Javedas Hashmi, žmogaus teisių gynėjų vadovas Asma Jahangiras
ir politiku tapęs kriketo legenda Imranas Khanas.
Pakistano premjeras taip pat sakė, jog dėl įvestos nepaprastosios
padėties parlamentas turi teisę rinkimus atidėti metams, tačiau pridūrė, jog
vyriausybė dar nepriėmė sprendimo šiuo klausimu.
Įvedęs nepaprastąją padėtį
Pakistano prezidentas ir karinis vadovas Pervezas Musharrafas sutvirtino savo valdžią atleidęs šalies Aukščiausiojo teismo
vadovą ir sustabdęs konstitucijos veikimą.
Šalies teisinę valdžią ir kovotojus islamistus apkaltinęs Pakistano
destabilizavimu, karinis vadovas pareiškė, kad siekia apsaugoti branduolinį
ginklą turinčią valstybę nuo „savižudybės“ ir kreipėsi į Vakarų
sąjungininkus su prašymu pasistengti suprasti jo nedemokratiškus veiksmus.
Islamabado gatves užtvindžiusi kariuomenė ir policija apsupo
Aukščiausiąjį teismą, kuris artimiausiomis dienomis turėjo priimti sprendimą
dėl P.Musharrafo pergalės per spalio 6 dieną vykusius prezidento rinkimus
teisėtumo.
Netrukus po nepaprastosios padėties įvedimo buvo areštuoti įtakingi
opozicijos veikėjai, o televizijai ir spaudai įvesta griežta cenzūra.
Nors Baltieji rūmai ir pasmerkė nepaprastosios padėties įvedimą,
P.Musharrafas, kuris 1999 metais užgrobė valdžią, o vėliau tapo strategiškai
svarbiu JAV sąjungininku kovoje su „al-Qaeda“ ir Talibanu, pareiškė
neturėjęs kitos išeities.
„Neveiklumas šiuo momentu Pakistanui reikštų savižudybę, o aš negaliu
leisti, jog šalis įvykdytų savižudybę“, - sakė jis vėlai naktį per
televiziją kreipdamasis į tautą.
Karinis vadovas taip pat paprašė pasaulinės bendruomenės suprasti jo
veiksmus.
„Pasistenkite supraskite padėties Pakistane kritiškumą... Pakistanas
atsidūrė prie destabilizacijos slenksčio“, - sakė jis.
Buvusi ministrė pirmininkė Benazir Bhutto, spalį grįžusį
į šalį po keletą metų trukusios politinės emigracijos ir ketinusi dalyvauti
sausį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, skubiai nutraukė privatų vizitą
Dubajuje ir skubiai išskrido į Karačį.
Atvykusi į tėvynę ji pareiškė telefonu pasaulio žiniasklaidai ketinanti
kuo greičiau susitikti su P.Musharrafu ir aptarti susidariusią padėtį.
B.Bhutto pridūrė esanti didžiai nusivylusi tuo, kas įvyko, ir įspėjo, jog
Pakistanas ritasi į diktatūrą.
„Tai - jokia nepaprastoji padėtis, tai karo padėtis, ir Pakistano žmonės
protestuos prieš ją“, - sakė ji spaudos konferencijoje Karačyje.
„Aš sutinku su juo (P.Musharrafu), kad susidūrėme su politine krize, bet
nemanau, kad išeitis iš jos - diktatūra“, - sakė B.Bhutto.
„Dabar bus labai sunku surengti sąžiningus rinkimus“, - pridūrė ji.
Politiku tapusiam kriketo žvaigždei Imranui Khanui buvo
skirtas namų areštas, kai jis apkaltino P.Musharrafą valstybės išdavimu.
Savo namuose taip pat buvo sulaikytas nacionalistų lyderis Mahmoodas
Achakzai.
Pirmas reikšmingas žingsnis, kurį paskelbęs nepaprastąją padėtį žengė
P.Musharrafas, buvo sprendimas pakeisti savo nuomonę aktyviai reiškiantį
vyriausiąjį teisėją Iftikharą Muhammadą Chaudhry, kurį generolas jau buvo pamėginęs atleisti kovo mėnesį ir kuris
atsisakė pripažinti jo įsaką konstituciniu.
Generolas laukė Aukščiausiojo teismo sprendimo, ar jis turėjo teisę būti
perrinktas į prezidento postą, tuo pat metu likdamas ginkluotųjų pajėgų
vadu.
Teismas leido rinkti prezidentą į įstatymų leidžiamosios valdžios
institucijas (ir P.Musharrafas gavo reikiamą daugumą), bet teisėjai pasiliko
sau teisę pripažinti balsavimą negaliojančiu, jei jų sprendimas generolo
atžvilgiu bus neigiamas.
Aukščiausiasis teismas nutarė sustabdyti nepaprastosios padėties įvedimą,
tačiau šį sprendimą vyriausybė atmetė. Privačių televizijų naujienų tarnybos
teigė, jog šį Teismo sprendimą atšaukė naujuoju vyriausiuoju teisėju
paskirtas Hameedas Dogaras.
Pakistane paskelbus nepaprastąją padėtį, priesaiką iš naujo davė tik
penki iš septyniolikos Aukščiausiojo teismo teisėjų, tarp jų ir minėtas
H.Dogaras.
I.M.Chaudhry ir dešimt kitų teisėjų, užsibarikadavusių Aukščiausiojo
teismo patalpose, į namus buvo išvežti su policijos palyda.
„Padėtis keitėsi labai greitai. Terorizmas ir ekstremizmas neišpasakytai
suaktyvėjo“, - sakė prezidentas praėjus kelioms valandoms po to, kai
valstybinė televizija pranešė žinią apie nepaprastąją padėtį ir paminėjo
spalio 18 dieną B.Bhutto grįžimo proga surengtą išpuolį, per kurį žuvo 139
žmonės.
„Valstybės valdymas, mano supratimu, buvo pusiau paralyžiuotas. Visi
valstybės valdininkai kentė teismų įžeidinėjimus, todėl negalėjo veikti“, -
pridūrė P.Musharrafas, kuris vilkėjo ne generolo mundurą, kaip paprastai,
bet tradicinį juodą kostiumą.
Jis taip pat sakė, jog „tikisi, kad demokratija bus atkurta per
parlamento rinkimus“, bet nepatikslino, ar jie įvyks nustatytu laiku.
Pakistano parlamento rinkimai numatyti sausį.
Stebėtojų nuomone, beveik neabejotina, kad bandant juos atšaukti kiltų
masinių protestų banga.
Prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį apie tai prasisunkė informacija iš
neįvardytų šaltinių. Vėliau apie greitą P.Musharrafo sprendimą pranešę
privatūs televizijos kanalai „Geo News“ ir „Dawn News“ netikėtai dingo iš
eterio.
Islamabade esančių valstybinės televizijos ir radijo stočių redakcijų
patalpas užėmė kariškiai.
Paskelbus įsaką Pakistano ministrų kabinetas sušaukė nepaprastąjį posėdį.
Nors prezidentas sustabdė konstitucijos galiojimą, jis nurodė ministrų
kabinetui, šalies parlamentui ir provincijų įstatymų leidžiamosioms
institucijoms tęsti darbą.
JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice nepaprastosios
padėties įvedimą Pakistane pavadino „įvykiu, keliančiu visuotinį
apgailestavimą“ ir paragino surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus.
„Prezidentui Musharrafui derėtų įvykdyti savo pažadą ir prieš duodant
prezidento priesaiką atsisakyti ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado
įgaliojimų“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais
Gordonas Johndroe.
Tuo pat metu Pentagono atstovas spaudai spaudai Geoffas Morrellis pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau teiks Pakistanui karinę
pagalbą.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas savo ruožtu
Pakistaną pavadino“labai svarbiu sąjungininku kovojant su terorizmu“.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas
Milibandas paragino Pakistaną pasinaudoti
„demokratijos ir įstatymo galiomis siekiant stabilumo, vystymosi ir
terorizmo pažabojimo tikslų“.