Iš viso į rinkimų biuletenį įtraukta 11 partijų: Agrarinė, „Pilietinės
jėgos“, Demokratų, Komunistų, Dešiniųjų jėgų sąjunga, Socialinio teisingumo,
Liberalų demokratų, „Teisingoji Rusija“, „Rusijos patriotai“, „Vieningoji
Rusija“ ir „Jabloko“.
Į Valstybės Dūmą pateks tos partijos, kurios pajėgs surinkti daugiau kaip
7 proc. balsų (per praėjusius rinkimus pakako surinkti 5 proc.).
Pagal Rusijos įstatymus, Rusijos parlamente negali būti mažiau kaip dvi
partijos.
Be to, Dūmoje atstovaujamos partijos iš viso privalės turėti ne mažiau
kaip 60 proc. balsų. Jei šis rodiklis nebus pasiektas dėl 7 proc. barjerą
įveikusių partijų, į Valstybės Dūmą galės patekti ir viena ar kelios
partijos, surinkusios mažiau kaip 7 proc.
Į Dūmą nepatekusioms partijoms bus gana svarbu surinkti bent 3 proc.
balsų, nes pagal įstatymą tiek ir daugiau surinkusios partijos gauna
valstybės finansavimą skaičiuojant po 5 rublius (0,48 lito) už kiekvieną
balsą.
Mažiau kaip 3 proc. surinkusios partijos privalės kompensuoti valstybinei
žiniasklaidai už galimybę nemokamai naudotis televizijos ir radijo eteriu ir
spaudos skiltimis agitacijai.
Palyginti su ankstesniais Dūmos rinkimais, be jau minėtų, dabartinėje
kampanijoje esama ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, nebeliko žemutinės
rinkėjų aktyvumo ribos, iš biuletenio dingo grafa „prieš visus“.
Iš viso Rusijoje duris atvėrė daugiau kaip 96 tūkst. rinkimų apylinkių.
Paskutinės rinkimų apylinkės, Kaliningrado srityje, darbą baigs 20 val.
Lietuvos laiku. Kaip tik tuomet Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK)
paskelbs pirmuosius preliminarius balsavimo rezultatus, gautus iš rytinių
šalies rajonų, be to, bus leista skelbti ką tik balsavusiųjų apklausų
duomenis.
Oficialūs balsavimo rezultatai turi būti susumuoti iki gruodžio 17
dienos, bet CRK vadovas Vladimiras Čiurovas pažadėjo tai padaryti anksčiau.
Iš visos Rusijoje užregistruota 108 mln. rinkėjų.
CRK duomenimis, balsavimo eigą ir balsų skaičiavimo procedūrą stebės nuo
1,5 iki 2 mln. vidaus stebėtojų, taip pat daugiau nei 300 tarptautinių.
Rusijos prezidentas atidavė balsą parlamento rinkimuose
Rusijos prezidentas Vladimiras
Putinas su žmona sekmadienį dalyvavo Valstybės Dūmos rinkimuose.
Vladimiras ir Liudmila Putinai į rinkimų apylinkę atvažiavo apie 13 val.
(12 val. Lietuvos laiku).
Prieš pat atvykstant prezidentui stebėtojas nuo Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Luckas van der Brande pranešė, kad „jokių pažeidimų ir problemų ETPA stebėtojai
neužfiksavo".
„Techniškai viskas atitinka normas. Jokių ypatingų problemų nematome, ir
biuleteniai, ir balsavimo urnos tvarkingi, viskas savo vietose", - pasakė
stebėtojas.
L. van der Brande taip pat pranešė, kad analogiška padėtis ir kitose
apylinkėse, kur lankėsi ETPA stebėtojų grupė, kuriai jis priklauso.
2074-oji rinkimų apylinkė, kur jau antrą kartą balsuoja V.Putinas (pirmą
kartą jis čia pasirodė 2004 metų kovą per prezidento rinkimus), veikia
Lenino prospekte esančios Mokslų Akademijos patalpose.
Valstybės Dūmos rinkimuose dalyvaus daugiau kaip 100 tūkst. kalinių
Daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos
kalinių dalyvaus renkant Valstybės Dūmos deputatus.
„Federalinėje bausmių vykdymo tarnyboje (FBVT) viskas parengta gruodžio 2
dienos Valstybės Dūmos deputatų rinkimams. Patikslintais duomenimis,
balsuoti galės 105 tūkst. asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose“, - pranešė
tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Semeniukas.
Pasak jo, „parengti visi būtini dokumentai, patikslinti tardymo
izoliatoriuose laikomų asmenų, turinčių balso teisę, sąrašai“.
Pareigūnas pabrėžė, kad „agitacija izoliavimo vietose uždrausta. Tačiau
visi suimtieji ir laukiantieji nuosprendžio galėjo skaityti laikraščius,
žiūrėti televizorių. Taigi jų pasirinkimas bus sąmoningas“, - pažymėjo
V.Semeniukas.
Jis pranešė, kad didžiausiuose tardymo izoliatoriuose, esančiuose
įvairiuose šalies kampeliuose, veikia 142 rinkimų apylinkės.
„Iš praėjusių Dūmos rinkimų, - o tuomet pas mus esančių rinkėjų aktyvumas
buvo 94 proc., - patirties tikimės, kad ir šįkart rinkimuose dalyvaus ne
mažiau kaip 90 proc. balso teisę turinčių suimtųjų“, - sakė jis.
FBVT viršininko pavaduotojo duomenimis, šiuo metu šalies tardymo
izoliatoriuose laikoma 142 tūkst. žmonių.
Vokietijos kanclerė kritikuoja rinkimus Rusijoje
Sekmadienį per interviu Vokietijos radijui šalies kanclerė Angela Merkel kritikavo rinkimų Rusijoje organizavimą dėl labai riboto stebėtojų skaičiaus. A.Merkel teigė pastebėjusi, kaip sunku žmogaus teisių aktyvistams Rusijoje būti išgirstiems. „Apgailestauju, kad ESBO stebėtojai negalės dalyvauti rinkimuose (Rusijoje)", - A.Merkel sakė „Deutchlandfunk" radijo laidoje.
Pagrindinė Europos rinkimų stebėtoja - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) - atšaukė stebėtojų misiją Rusijos rinkimuose dėl bendradarbiavimo stokos. Šį kaltinimą Maskva atmeta.
„Mes neabejotinai privalome išsamiai diskutuoti siekdami, kad Rusija toleruotų laisvas partijas ir pagarbą žmogaus teisėms", - pridūrė A.Merkel. Ji tikisi, kad Rusija ateityje taps atviresnė skirtingoms nuomonėms. A.Merkel pripažino, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui Rusijoje padaugėjo ekonominio ir materialinio stabilumo, nes šalyje išaugo atlyginimai bei pensijos, be to, Rusija ėmėsi aktyvesnio vaidmens tarptautiniu mastu.
„Mes priklausome vieni nuo kitų, tačiau tai nereiškia, kad neturėtume kritikuoti tam tikrų dalykų, kuriuos mes matome kitaip negu Rusijos prezidentas", - sakė Vokietijos kanclerė.