Tačiau niekas netiki, kad atiduoti balsą už V.Putiną iš kalnų nusileido partizanai. Apžvalgininkai taip pat abejoja, ar Čečėnijoje, kur mokyklų sienas taškė iš Rusijos lėktuvų nukritusios bombos, yra tiek raštingų žmonių.
Rusijos federacijos rinkimų komisija praneša, kad Čečėnijoje už „Vieningąją Rusiją balsavo 99,3 procentai piliečių. Tai aukščiausi balsavimo rezultatai federacijoje. Anot Rusijos spaudos, visame Kaukaze balsavimo rezultatai menkai skiriasi nuo sovietinių laikų, kai už Komunistų partiją balsuodavo 99,9 procento žmonių.
Naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas asmeniškai rūpinosi rinkimais savo šalyje. Jis apvažiavo visas apylinkes ir stebėjo, kaip pildosi urnos. V.Putinui lojalus R.Kadyrovas pareiškė, kad yra patenkintas rinkimų kampanijos organizavimu, rinkėjų aktyvumu ir rezultatais: „Po daugybės pokalbių su žmonėmis, kurie buvo rinkimų vietose, galiu daryti išvadą, kad komisijos gerai atliko savo darbą ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad rinkimai vyktų sklandžiai“.
Tačiau Čečėnijoje rinkimus į Dūmą stebėjęs vietinio laikraščio redaktorius Timūras Alijevas mano, kad rinkėjų aktyvumas siekė 30 procentų.
Anot Rusijos spaudos, aktyviai žmonės balsavo ir Kabardino Balkarijoje, kur prie urnų atėjo 94 procentai. Ingušijoje rinkimų nepraleido 98 procentai piliečių - tai lėmė prezidento Murato Ziazikovo valia.