JAV žvalgų smūgis Baltiesiems rūmams: „Iranas 2003 m. sustabdė branduolinių ginklų programą“

Pirmadienį paskelbtas metinis Nacionalinės žvalgybos pranešimas (National Intelligence Estimate) galėtų pakirsti JAV pastangas įtikinti kitas pasaulio valstybes sutikti su trečiu Jungtinių Tautų (JT) sankcijų Iranui paketu dėl reikalavimų sustabdyti urano sodrinimą nepaisymo.

Įtampa pastaraisiais mėnesiais didėjo, Vašingtonas suintensyvino savo retoriką prieš Teheraną, o G.W.Bushas spalį tvirtino, kad branduolinį ginklą turintis Iranas galėtų sukelti trečią pasaulinį karą.

Tačiau minimoje ataskaitoje daroma išvada, kuri tikriausiai nustebins ir JAV draugus, ir priešus: „Nežinome, ar (Iranas) šiuo metu ketina pasigaminti branduolinių ginklų“.

Tai akivaizdus kontrastas prieš dvejus metus pateiktai žvalgybos ataskaitai, kurioje buvo teigiama, kad Iranas yra „pasiryžęs pasigaminti branduolinių ginklų“.

Tačiau naujojoje ataskaitoje sakoma, kad Iranas ir toliau plėtoja technines priemones, kurios gali būti panaudotos bombai gaminti ir maždaug 2010-2015 metais tikriausiai galės pasigaminti branduoliniams ginklams pakankamą sodrinto urano kiekį.

Metiniai Nacionalinės žvalgybos pranešimai, kuriuos rengia Nacionalinė žvalgybos taryba, atspindi suderintą JAV žvalgybininkų bendruomenės, kurią sudaro 16 žvalgybos agentūrų, nuomonę ir tokiu būdu pateikia autoritetingiausią nacionalinės žvalgybos direktoriaus vertinimą.

Metiniai pranešimai laikomi vertinimu, o ne prognozėmis dėl to, kaip įvykiai galėtų klostytis ateityje.

Žvalgybininkų vertinimų Irano atžvilgiu pasikeitimas įvyko penkeri metai po to, kai viename Nacionalinės žvalgybos pranešime buvo padaryta išvada, kad kaimyninis Irakas kuria masinio naikinimo ginklus. Ta ataskaita padėjo sudaryti sąlygas JAV vadovaujamai 2003 metų kovo invazijai.

Irake taip ir nebuvo rasta jokių branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų, o žvalgybos agentūros nuo to laiko atsargiau vertino Irano branduolines ambicijas.

G.W.Bushas ir viceprezidentas Dickas Cheney, kurie ne kartą kaltino Iraną siekiant branduolinių ginklų, apie naująją ataskaitą buvo informuoti trečiadienį.

Vašingtonas, kuris tvirtina, kad nori diplomatiškai spręsti Irano problemą, bet pasilikti ir karinių priemonių galimybę, spaudžia imtis griežtesnių JT sankcijų prieš Teheraną, tačiau susiduria su Kinijos ir Rusijos priešinimusi.

Iranas teigia, kad branduolinių technologijų siekia tik dėl taikių tikslų, tokių kaip elektros energijos gamyba.

Šis klausimas tapo svarbia 2008 metų JAV prezidento rinkimų kampanijos tema, ir kandidatai svarsto karinių veiksmų prieš Iraną perspektyvas.

Senato daugumos lyderis Harry Reidas, vienas iš įtakingų demokratų, prašiusių atnaujintos ataskaitos dėl Irano, sakė, kad minimas pranešimas prieštarauja kai kuriai administracijos „retorikai apie Irano keliamą grėsmę“.

Jis ir kiti kritikai kaltino G.W.Bushą bandant įstumti šalį karą, vėl grindžiamą klaidinga žvalgybine informacija.

G.W.Busho patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Hadley sakė, kad atsižvelgus į viską tas pranešimas yra „gera naujiena“, ir tvirtino, jog jis parodė, kad Teheranas pasiduoda tarptautiniam spaudimui, bet branduolinių ginklų įsigijimo pavojus „tebėra labai rimta problema“.

Tačiau patarėjas pridūrė: „Tarptautinė bendrija turi suprasti, kad jei norime išvengti situacijos, kai mums reikėtų arba sutikti su branduolinio ginklo siekiančiu Iranu, ... arba su poreikio panaudoti jėgą jam sustabdyti perspektyva su visomis trečiojo pasaulinio karo konotacijomis, turime intensyvinti diplomatiją, intensyvinti spaudimą“.

Administracijos pareigūnai paneigė, kad naujasis metinis pranešimas atskleidė rimtą žvalgybos klaidą, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip agentūroms ketverius metus nepavyko išsiaiškinti, kad Irano branduolinių ginklų programa buvo sustabdyta.

Žvalgybos pareigūnai sakė, kad tarp sustabdytų darbų yra bombos projektavimas ir slapti urano konversijos darbai.

Viena svarbi pranešimo išvada yra tokia: „Teherano sprendimas sustabdyti savo branduolinių ginklų programą rodo, kad jis ne taip pasiryžęs pasigaminti branduolinių ginklų, kaip manėme nuo 2005-ųjų“.

Vis dėlto ataskaitoje nurodoma: „Taip pat su įsitikinimu - nuo vidutinio iki didelio - nustatome, kad Teheranas bent jau nepanaikina galimybės pasigaminti branduolinių ginklų“.