Lrytas.lt videorubrikoje taip pat galite žiūrėti Lietuvos prezidento V.Adamkaus komentarą.
„The Times“:
“Kad proputiniški parlamentarai surinks daugiausia balsų, nekėlė abejonių. V.Putinas išties populiarus. Tačiau tai nėra demokratija, net ne ypatinga jos rusiška atmaina. Tai demokratijos parodija, kurią surežisavo V.Putino per aštuonerius kadencijos metus Kremliuje įtvirtinti buvę saugumo darbuotojai ir valdžiai pavaldūs verslininkai. Jos tikslas - suteikti V.Putinui „moralinį mandatą“ išlikti valdžioje, nepaisant konstitucijos apribojimų eiti prezidento pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą apie rinkimus.
Kaip jis tai gali įgyvendinti praktiškai? Jei jis nuoširdžiai tvirtina, kad laikysis konstitucijos, V.Putinas turi du pasirinkimus: prezidentu paskirti marionetę, pavyzdžiui, dabartinį ministrą pirmininką, ir sugrįžti po ketverių metų (arba anksčiau, jei prezidentas „susirgs“); arba „iškastruoti “ prezidento galias ir jas perduoti specialiai V.Putino sukurtam postui.
Bet kuris iš šių scenarijų kelia pavojų visam pasauliui. Jau dabar V.Putinas virsta liūdnaus atminimo sovietinio kulto asmenybe, kuriai priimti sprendimus tarptautinėje politikoje nereikia parlamento patvirtinimo ir sulaukia mažai asmeninės kritikos. Kuo ilgiau jis išbus valdžioje tokiomis sąlygomis, tuo labiau izoliuotas ir klaidinamas jis taps. Rusijos politinė kultūra ir toliau atrofuosis, todėl iškilus pasikeitimų poreikiui, lengvas valdžios perdavimas taps sunkiai įgyvendinamas.”
„Sueddeutsche Zeitung“:
“Kol kas neaišku, kaip ir dėl ko V.Putinas pasinaudos „Vieningosios Rusijos“ pergale.
Jam rūpėjo ne demokratiškas mandatas, o referendumas dėl jo autoritarinio kurso palaikymo. O tam vien gerų rinkimų rezultatų neužtenka, būtina triuškinanti pergalė. Tik tokie rezultatai atriša V.Putinui rankas toliau vykdyti operaciją „Valdžios išsaugojimas“.
Paslapčių meistras V.Putinas mėgsta daryti netikėtus žingsnius. Iki tinkamo momento niekas neturi žinoti, kuo jis taps - parlamento vadovu, vyriausybės galva, „nacionaliniu lyderiu“ ar vis dėlto pakeis konstituciją ir vėl taps prezidentu. Propaganda rusams į galvą kalą mintį, kad Rusijai stabilumą gali garantuoti tik Vladimiras Putinas. Be jo šalis paskęs chaose.
Pavojingiausia, kad tuo tiki pats Kremliaus valdovas. Todėl siekdamas išsaugoti valdžią jis gali imti eksperimentuoti su valstybės politine sistema. Gali būti, kad šalies valdymo vairą jis gali griebti kaip „Vieningosios Rusijos“ lyderis, pagal sovietinių laikų Komunistų partijos generalinio sekretoriaus pavyzdį. Iš prezidento teliktų reprezentatyvi figūra. Toks žingsnis šalyje įvestų kapitalizmą su sovietiniu veidu.”
„The New York Times“:
“Nors rezultatai reiškia V.Putino triumfą, tačiau jie taip pat skelbia apie naują politinio nestabilumo erą Rusijai.
V.Putinas sukaupęs galią ir populiarumą, tačiau jo ketinimai išlieka migloti, todėl tampa neįmanoma atsakyti į fundamentalų klausimą apie Rusijos ateitį: kas vadovaus kitą pavasarį?
<...>
Iš dalies sekmadienio rinkimų rezultatai atspindi Rusijos rinkėjų palankumą tam, ką V.Putinas įvardija kaip savo didžiausią pasiekimą: po komunizmo žlugimo smukusios Rusijos ekonominės galios ir tarptautinio statuso atgaivinimą. Bet V.Putino patarėjai pripažįsta, kad partija nesugebėjo paaiškinti, kas taps lyderiu, kai baigsis V.Putino kadencija.
Sunkumų daugiausia iškilo dėl pastarųjų mėnesių jo pozicijos prieštaringumo. Rinkimus jis pavertė referendumu dėl jo lyderystės, todėl net rinkiminiai plakatai Maskvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose kvietė balsuoti „Už Putiną!“, nustumiant į šalį pačią „Vieningąją Rusiją“.
<...>
Šimtus metų valdžia Rusijoje būdavo nulemiama viršūnėje, nesvarbu, kas tai būdavo - caras, Komunistų partijos generalinis sekretorius ar Rusijos prezidentas. Dabar žmonės svarsto, kam patikėti savo ištikimybę: V.Putinui ar jį Kremliuje pakeisiančiam asmeniui.
Kai kurie kremlinologai tvirtina, kad pasibaigus V.Putino kadencijai, jo politinė galia neišvengiamai sumenks. Tačiau net politikai apatiški rusai suprato, kad kadenciją baigiantis prezidentas, aukštinęs save per rinkiminę kampaniją, neketina nulipti nuo politinės scenos. Šiurkštus elgesys su opozicija ir regionams darytas spaudimas balsuoti už „Vieningąją Rusiją“ atskleidžia, kad valdžia nenori, jog V.Putino priešininkai įgytų palaikymą.”
„The Guardian“:
„Rusijos rinkimuose V.Putinas sucementavo savo galią“, - skelbia britų dienraštis:
“Triuškinanti V.Putino „Vieningosios Rusijos“ partijos pergalė leis jam išlikti valdžioje, net kai jis pasitrauks iš prezidento posto. <...> Konstitucija neleidžia V.Putinui siekti trečiosios kadencijos, tačiau jis akivaizdžiai nori likti valdžioje. Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo judėjimas, raginantis V.Putiną tapti „nacionaliniu lyderiu“. Nors neaišku, kokios būtų tokio lyderio pareigos ir galios.”
„The Wall Street Journal“:
“Nors sekmadienio Rusijos nacionalinių rinkimų rezultatai rodo, kad prezidento V.Putino partija „Vieningoji Rusija“, kaip ir tikėtasi, aiškiai surinko daugiausia balsų, informacija apie galimus pažeidimus kelia klausimus dėl rinkimų legitimumo ir partijos siekių valdyti Rusiją teisėtumo. Tai taip pat kelia susirūpinimą, kad Kremlius greičiausiai pasinaudos rezultatais pakeisti Rusijos politinę sistemą, išplečiant V.Putino politinę įtaką pasibaigus jo kadencijai.
Visoje Rusijoje miestai buvo okupuoti milžiniškais V.Putino plakatais, menkinant jo oponentų rinkimines kampanijas. V.Putino kampanija taip pat perpildė valstybinių televizijų kanalus, o dauguma oponentų beveik nesulaukė dėmesio. Rinkimų metu opozicinės partijos ir netgi kai kurie Kremliaus rėmėjai skundėsi dėl pažeidimų, keldami įtarimų, kad valdžia ėmėsi grubių ir neteisėtų metodų užtikrinti triuškinamą pergalę „Vieningajai Rusijai“.”