„Po 120 dienų intensyvių derybų šalys nepriėmė sprendimo dėl Kosovo
statuso“, - teigiama vadinamojo trejeto - Europos Sąjungos (ES), Jungtinių
Valstijų ir Rusijos - tarpininkų parengtoje ataskaitoje, kurios egzempliorių
gavo ir naujienų agentūra AFP.
„Tai verčia apgailestauti, nes dėl derybų objekto yra suinteresuotos abi
pusės“, - teigė tarpininkai, kurie vadovavo 120 dienų trukusioms deryboms
tarp Serbijos ir Kosovo albanų.
„Dėl esminio - nepriklausomybės - klausimo nenorėjo nusileisti nei viena
šalis“, - pridūrė jie.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas tikino, jog,
nepaisant to, tai buvo „vertingos pratybos“, per kurias Serbija išliko
„drąsi, kūrybinga ir turinti siekių“. Be to, pasak jo, derybos parodė
„neįtikėtiną lankstumą“ siekiant išsaugoti Kosovo užsienio politikos ir
sienų kontrolę.
V.Čiurkinas paragino rengti daugiau dvišalių derybų ir išplatino
neįpareigojantį Saugumo Tarybos pranešimą, kuriuo Serbija, Kosovo albanų
separatistai ir šešiašalė Kosovo kontaktų grupė (Prancūzija, Vokietija,
Didžioji Britanija, Rusija, Italija ir Jungtinės Valstijos) raginamos „tęsti
derybas“.
Tačiau Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija penktadienį kolegoms
ES parašė laišką, kuriame teigė, jog derybos dėl Kosovo baigėsi ir jau
laikas nustatyti Serbijos provincijos statusą, pranešė šaltiniai ES.
Pasak jų, grupei priklausančių keturių ES narių užsienio reikalų ministrų
laiške tikinama, jog tolimesnėse derybose dėl Kosovo ateities neduos
rezultatų.
Likus trims dienoms iki pirmadienį pasibaigsiančio derybų termino, NATO
teigė, jog 17 tūkst. karių pajėgos „ryžtingai“ kovos su bet kokio smurto
protrūkiu etninių albanų gyvenamoje provincijoje, kuri pagrasino
vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai palaikant nepriklausomybę, o
Rusijai ginant valstybių atskyrimui nepritariančią Serbiją, tarptautinius
nesutarimus per NATO susitikimą Briuselyje paryškino Rusijos užsienio
reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
S.Lavrovas, kurio atstovaujama šalis Saugumo Taryboje turi veto teisę,
Briuselyje susirinkusiems žurnalistams po derybų su NATO kolegomis teigė,
jog bet koks ne Jungtinių Tautų rėmuose priimtas sprendimas dėl Kosovo
nuvestų Europą „slidžiu šlaitu žemyn“ link nestabilumo.
Specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys Martti Ahtisaari 2007 metų pradžioje pristatė planą, kuriuo raginama Kosove įvesti nepriklausomybę, kurią prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė.
Tačiau Serbijos premjero Vojislavo Koštunicos patarėjas trečiadienį
įspėjo, jog šalis gins Kosovą „visomis įmanomomis priemonėmis“, jei
Albanijos lyderiai vienašališkai paskelbs nepriklausomybę.
Oficialiai vis dar Serbijos provincija esantį Kosovą nuo 1999 metų valdo
Jungtinės Tautos. NATO pajėgos po brutalaus serbų karinio išpuolio prieš
etninius albanus išvarė iš Kosovo buvusio prezidento Slobodano Miloševičiaus
pajėgas.