Keliautojai, reguliariai į tarnybą važinėjantys darbuotojai, krovininiai
automobiliai ir laivai galės laisvai vykti iš Talino Estijoje į Lisaboną
Portugalijoje, iki pat Viduržiemio jūroje esančių Graikijos salų.
Kovo mėnesį pasų kontrolė bus panaikinta ir devynių valstybių oro
uostuose. Šios valstybės bus susietos su 15 šalių, kurios jau yra
pasirašiusios Šengeno susitarimą, pavadintą pagal Liuksemburgo pasienio
kaimą. Čia 1985 metais sutartis ir buvo sukurta.
„Baigiasi procesas, prasidėjęs prieš aštuoniolika metų Berlyno sienos
griuvimu“, - gruodžio 6 dieną sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras
Wolfgangas Schaeuble, su ES kolegomis galutinai
patvirtinęs Šengeno erdvės plėtrą.
Ta proga, kuri Briuselyje laikoma ankstyvomis Kalėdų dovanomis devynių
naujųjų narių gyventojams kelionių piko metu, Europos Komisijos vadovas Jose
Manuelis Barroso ir Teisingumo komisaras Franco
Frattini vyks į pasienio punktus, kur dalyvaus užtvarų
nuvertimo renginiuose.
Vienas pirmųjų tokių renginių bus prie sienos su Lenkija ir Čekijos
respublika esančiame Vokietijos mieste Citau. Vėliau be įprastų kelioninių
formalumų keltu į Talino uostą atplauks Suomijos premjeras Matti Vanhanenas.
Gruodžio 22 dieną panašūs šventiniai renginiai vyks prie Vengrijos sienos
su Austrija ir Italijos - su Slovėnija.
Prie seniausias Europos Sąjungos (ES) šalis, išskyrus D.Britaniją ir
Airiją, vienijančios Šengeno erdvės prisijungs Čekija, Estija, Latvija,
Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Šiai erdvei
priklauso Islandija ir Norvegija.
Prie erdvės prisijungti artimiausiu metu tikisi Kipras bei Šveicarija, o
Dublinas ir Londonas pageidauja likti nuošaly ir laikytis savo vizų režimo
vietoje, o ne vienos visoms Šengeno erdvės šalims galiojančios vizos.
Kompensuodamos palengvintus apribojimus šalys narės Šengeno informacinei
sistemai privalo pateikti saugumo duomenis, kad policija ir muitinės
pareigūnai turėtų informacijos apie žmones, transporto priemones ar prekes.
Šengeno erdvės naujokams sukurta efektyvi sistemos versija SIS II,
kurioje kaupiami biometriniai duomenys, pavyzdžiui, pirštų antspaudai.
Tačiau dėl teisinių bei techninių sumetimų vėluojant šios sistemos
įdiegimo procesas gali nusikelti į 2009 metus, nors jau dabar galima
pradžios data laikyti 2008 metų gruodį.
Atidėjimai ilgesniam laikui gali sukelti problemų buvusioms Sovietų
Sąjungos valstybėms, kurios sienų atidarymui suteikė politinę ir ekonominę
pirmenybę ir jau buvo sukrėstos senųjų Europos Sąjungos narių nenoro taikyti
laisvą darbuotojų judėjimą.
Kol kas veiks laikinas ankstesnės SIS sistemos papildymas.
Sustiprintas policijos ir teisėsaugos organų bendradarbiavimas, suteiktos
naujos teisės kontroliuoti sienos perėjimą arba vykdyti „karštą“ įtariamų
sienos pažeidėjų persekiojimą.
Visos senosios priemonės saugumo sumetimais gali būti kuriam laikui vėl
taikomos nelaimės atveju arba per didelį žmonių judėjimą, pavyzdžiui, sporto
renginių metu.
Tačiau nepaisant ES pareigūnų reklamuojamų privalumų, tokių kaip turizmo
skatinimas, ekonomikos bei kultūros pagyvinimą, procese neišvengta
problemų.
Pavyzdžiui, Slovėnijos sienos bus atviros Italijai ir Austrijai, tačiau
įsipareigojimai naujai išorinei Šengeno erdvės sienai privers ją „sudeginti
tiltus“ į kaimyninę Kroatiją.
Kai Slovėnija oficialiai įstos į bendriją, bus uždaryti tiltai per Kupos
upę, kuri yra gamtinė šių dviejų buvusios Jugoslavijos respublikų siena.
Šiais tiltais ne vieną dešimtmetį naudojosi vietos gyventojai.
„Mintis, kad kaskart turėsiu pereiti muitinės punktą, mane atbaido“, -
teigė 40 metų kroatas miškininkas Mladenas Mauharas, kuris kasdien eina
mūriniu tiltu per upę į savo žemės sklypą Slovėnijoje.
„Manau, visiškai atsisakysiu savo žemės“, - pridūrė jis.