Šių namų personalas senelius negailestingai, be jokios priežasties
mušdavo, o naktimis, kad jie nedrumstų ramybės, diržais pririšdavo prie
lovų.
Dienraščiui buvo atsiųsti mobiliuoju telefonu nufilmuoti vaizdai, kurie
labiau tiktų siaubo filmams, o ne pasakojimui apie ramų senelių, daugiausia
moterų, gyvenimo saulėlydį, rašo dienraštis.
Padėtį šiuose namuose filmavo Lukaszas K. (Lukašas K.), kuris dėl
moralinių priežasčių atsisakęs tarnauti kariuomenėje, du mėnesius čia atliko
karinę prievolę.
Moterys buvo mušamos už tai, kad eidavo per lėtai, iš jų kiekviename
žingsnyje buvo tyčiojamasi, o žodžiai, „kad tu greičiau nudvėstum“, buvo
kasdienybė.
Privatūs globos namai priklauso fondui „Betanija“. Giminės ir artimieji,
už globą kas mėnesį mokantys nuo 1000 iki 1500 zlotų, nieko nenujautė. Nieko
nepastebėjo ir globos namus lankę gydytojai, neurologai ir kunigai. Senutės
bijodavo prasitarti apie „džiaugsmingą gyvenimą“, nes žinojo, kad jų laukia
skaudus atpildas.
Situaciją šiuose globos namuose tiria Varšuvos prokuratūra, tačiau jau
kai kas atsiėmė savo artimuosius iš šio pragaro žemėje, rašo „Polska“
Žinia apie tokią padėtį globos namuose prie Varšuvos kaip mat apskriejo
visą Lenkiją ir susilaukė plataus atgarsio. Paaiškėjo, jog panašiomis
pragariškomis sąlygomis gyvena senoliai ir kituose tiek privačiuose, tiek
valstybiniuose globos namuose, baigia straipsnį dienraštis.