Japonija mirties nuosprendį teisme išgirdusiems nusikaltėliams nepranešama, kada jiems bus įvykdyta bausmė. Kiekviena diena gali būti paskutinė.
Tokį psichologinį kalinių engimą smerkia tarptautinė bendruomenė. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija teigia, kad Japonijos vyriausybė taip pažeidžia net tris Žmogaus ir piliečio teisių konvencijos straipsnius.
Tarptautiniai ekspertai atkreipia dėmesį ir į prastas mirti nuteistų kalinių laikymo sąlygas. Įvairių šaltinių duomenimis, mirtininkas savo lemties vidutiniškai laukia 7 metus ir 11 mėnesių. Tikslių duomenų surinkti neįmanoma.
Žmogaus teisių gynėjų organizacija „Amnesty International“ teigia, kad kaliniai laikomi šiurkštaus režimo sąlygomis, izoliuojami, yra įbauginti ir jaučia nuolatinę įtampą. Japonijos spaudoje ne kartą yra aprašytos kalėjimų kameros, kurios yra ne ką didesnės už tualeto patalpą japonų namuose.
Tačiau mirtininkai laikomi ne kalėjimuose, o areštinėse ir turi mažiau teisių negu kiti kaliniai. Kamerose mirtininkams neleidžiama sportuoti - mankštintis jie gali tik dusyk arba trissyk (vasarą) per savaitę, kai juos išleidžia iš kameros.
Kartais vienatvėje mirtininkai sulaukia net gilios senatvės. Vyriausias laukiantis mirties vyras yra Tomizo Ishida, kuriam sukako 86 metai. Jį prieš keturiasdešimt metų nuteisė už išprievartavimą ir dvigubą žmogžudystę.
Vieną dieną T.Ishida gali būti pakartas.
Kartuvių kilpa parengta iš viso 104 mirties bausme nuteistiems asmenims. Šiemet nužudyti 9 nuteistieji.
Iki 1998 metų Japonijos teisingumo ministerija net nepatvirtindavo, kad nuosprendis įvykdytas. Tiesiog metų pabaigoje išleisdavo ataskaitą, kurioje buvo galima rasti į kartuves patekusių asmenų skaičių.
Tik per pastaruosius 10 metų ministerija informuoja apie kiekvieną dieną įvykdytas mirties bausmes.
Penktadienį pirmą kartą Japonija sužinojo ir pakarto kalinio pavardę. Anksčiau tai nebuvo skelbiama.
Japonijos teisingumo ministras Kunio Hatoyama sprendimą grindė noru įtikti nusikaltėlių aukų šeimoms. Pasak ministro, šeimos ir visuomenė turi žinoti, kada jų skriaudėjas sulaukė atpildo.
Visuomenės apklausų duomenimis, prieš mirties bausmę pasisako vos 6 procentai Japonijos gyventojų. Tačiau kartuvių priešininkai sako, kad nuomonė pasikeistų, jei visuomenė sužinotų, kokiomis apgailėtinomis sąlygomis nuteistieji laukia mirties.
Tarptautiniai apžvalgininkai pastebi, kad Japonijos teisininkai retai iškelia šią problemą parlamente. Apie penktadienį įvykdytas mirties bausmes neskelbė ir Japonijos dienraščių antraštės.
Kitose šalyse apie mirties bausmės panaikinimą paprastai garsiausiai šaukia krikščionių bendruomenės ir bažnyčia. Tačiau Japonijoje net religinės bendruomenės nutarė viešai nenagrinėti šio klausimo. Dažniausias argumentas prieš mirties bausmę tekančios saulės šalyje - teismas negali visada būti tikras, kad į kartuves siunčia kaltą žmogų.