Po 41 dieną trukusios rinkimų kampanijos šeštadienį galbūt nugalėtojas
nepaaiškės per pirmąjį ratą, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC savo
naujienų svetainėje.
Politologai dėl šių rinkimų sako, kad rinkimai iškėlė klausimų daugiau nei
davė atsakymų į jau esamas problemas.
Dabartinio prezidento Michailo Saakašvilio įgaliojimai turėjo baigtis
2009 metų pradžioje.
Tačiau lapkritį prasidėjus krizei po opozicijos mitingo išvaikymo, jis
sutiko surengti pirmalaikius rinkimus, kad patvirtintų savo mandatą būti
valdžioje.
Aišku, kad pirmą kartą posovietinės Gruzijos istorijoje rinkėjai ateis
prie balsadėžių balsuoti už realią politinę konkurenciją. Iki tol per
prezidento rinkimus balsalapiuose šalia, pavyzdžiui, Zviado Gamsachurdijos,
o po to Eduardo Ševardnadzės tikrų varžovų pavardžių nebuvo.
Tuo tarpu dabartinis lyderis M.Saakašvilis turi rimtų konkurentų.
Vienas jo priešininkų Šalva Natelašvilis - veikėjas, turintis didelį
dalyvavimo rinkimų kampanijos patyrimą.
Turtingiausias Gruzijos žmogus, milijardierius Badris Patarkacišvilis,
neatšaukė, nors buvo tikėtasi, savo kandidatūros iš rinkimų. Jo politinio
patyrimo stygių atsveria didelės finansinės galimybės.
M.Saakašvilis dažnai kaltina opoziciją susimokius su Rusijos verslininko
Boriso Berezovskio buvusiu verslo partneriu B.Patarkacišviliu, siekiant jėga
pakeisti valdžią.
Tačiau įtakingiausias varžovas yra Levanas Gačečiladzė. Būtent jis
vadovavo susivienijusios opozicijos mitingams, kuriuos valdžia išvaikė
lapkritį. L.Gačečiladzė primygtinai siūlo iš viso panaikinti prezidento
instituciją ir ragina sukurti parlamentinę respubliką.
Visi kiti kandidatai į prezidentus (iš viso jų yra septyni) mažiau žinomi.
„Tačiau jų rinkėjai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, jeigu balsai per
pirmąjį rinkimų ratą pasidalys ir į antrąjį pateks du nugalėtojai“, - sako
politologas Jonathanas Cohenas.
Tada, jo nuomone, galima L.Gačečiladzės ir M.Saakašvilio dvikova, kur
L.Gačečiladzė galės tikėtis balsų nebalsavo už M.Saakašvilį.
Tuo tarpu Gruzijos opozicija teigia, kad dabartiniai rinkimai negali būti
laisvi.
Praėjusį savaitgalį, Naujųjų metų švenčių išvakarėse tūkstančiai žmonių
atsiliepė į raginimą išeiti į gatves ir protestuoti prieš galimas
klastotes.
Nesutikimas su rinkimų rezultatais gali išklibinti trapią taiką, kuriai
esant politiniai oponentai atėjo į pirmalaikius rinkimus.
Pergalė prezidento rinkimuose, daugelio politologų nuomone, bus tarpinė.
Iš tikrųjų realią valdžią paims į savo rankas tas politikas, kurio
partija gaus daugumą parlemento rinkimuose šį rudenį. Kol kas Gruzijos
parlamentą kontroliuoja prezidentą remiančios partijos.
Visus kandidatus vienija tai, kad jie yra provakarietško kurso Gruzijos
užsienio politikoje šalininkai. Ir visi žada išspręsti Abchazijos ir Pietų
Osetijos problemas.
Išspręsti šių problemų be Rusijos nepavyks, tai, atrodo, supranta visi.
Bet, matyt, niekas iš kandidatų žvalgytis į Maskvą neketina, pažymėdami, kad
įstoti į Europos Sąjungą ir NATO - pagrindiniai Gruzijos užsienio politikos
prioritetai.
Per rinkimų kampaniją buvo keliamas ir dar labiau globalinis klausimas -
dėl demokratijų, atsiradusių posovietinėje erdvėje po „spalvotųjų
revoliucijų“, vietos.
Yra nuomonė, kad prezidento rinkimai Gruzijoje bus savotiškas brandos
egzaminas po lapkričio įvykių, smarkiai sugadinusių Gruzijos demokratijos
reputaciją.
Jeigu Gruzijoje ne viskas vyks sklandžiai, šalis vėl gali tapti
pavyzdžiu kitoms posovietinėms kaimynėms.
Jeigu bus pripažinta, kad rinkimai neatitiko demokratinių reikalavimų,
reikės ieškoti atsakymo į dar vieną klausimą: kodėl 2003 metų revoliucijos
rožės nuvyto?