Ajova pranašauja spalvingus rinkimus

Ajova nėra pirma dėl savo reikšmingumo, bet reikšminga dėl to, kad balsuoja pirma. Tai mėgsta kartoti JAV politologai, aiškindami, kodėl mažos (apie 3 mln. gyventojų) turinčios valstijos mokyklų sporto salėse, bažnyčiose ir bibliotekose posėdžiaujantys keli šimtai tūkstančių rinkėjų turi didelę įtaką tokios milžiniškos valstybės kaip JAV prezidento rinkimų procesui.

Ajovos sueigos nėra rinkimai įprastine prasme. Procesas labiau primena kaimo tarybų susirinkimus nei modernius rinkimus. Užsiregistravę balsuoti kaip respublikonai, rinkėjai ateina į iš anksto paskirtas susirinkimų vietas ir, pasitarę, kiekvienas individualiai užrašo pasirinkto kandidato pavardę ant jiems išdalintų lapelių.

Tuo tarpu demokratai, atėję į sueigos vietą, pagal tam tikrą sistemą turi fiziškai atsistoti ir sudaryti vieną ar kitą kandidatą palaikančias žmonių grupeles. Rinkimų dieną Ajovos gyventojai, anksčiau užsiregistravę kaip demokratai, gali persiregistruoti kaip respublikonai, ir atvirkščiai.

„Nemanau, kad JAV rinkimų sistema yra pasenusi ar nedemokratiška. Priešingai. Ji duoda daugiau galimybių susipažinti su kandidatais. JAV nėra parlamentinė valstybė, tad prezidentas čia turi daug daugiau galių nei daugelyje Europos šalių. Žmonėms reikia galimybės susipažinti su kandidatais, jų pozicijomis, kaip jie vadovautų valstybei, jeigu būtų išrinkti“, – lrytas.lt paprašytas įvertinti sudėtingą JAV rinkimų sistemą sakė Mičigano valstijos Respublikonų partijos pirmininkas Saulius Anužis.

Jis pažymėjo, kad daugelis rinkėjų, kurie ateina į Ajovos sueigas, prieš tai būna asmeniškai klausę kandidatų į prezidentus pasisakymų ar net uždavę jiems klausimus. Žinodami psichologinę Ajovos sueigų svarbą, kandidatai negaili nei lėšų, nei laiko susitikinėdami su šios valstijose gyventojais, tad šie iš tiesų negali skųstis progų iš arti susipažinti su kandidatais į prezidentus trūkumu.

Kad priviliotų balsuotojus, vienas iš respublikonų partijos atstovų – Mike‘as Huckabee – rinkiminės agitacijos metu mielai grojo bosine gitara ir kartu su eiliniais ajoviečiais dainavo populiarias dainas.

Vienoje iš reklamų M. Huckabee lyg „gyvą“ įrodymą, kaip jis ruošiasi apsaugoti JAV sienas, pristato žinomą kovinių filmų aktorių Chucką Norrisą. Baptistų dvasininkas neslepia ginsiąs žmonių teisę turėti ginklą bei atsikratyti daugeliui amerikiečių siaubą varančios mokesčių inspekcijos, įvesdamas nacionalinį prekybos mokestį. Kad ir kaip keista, būtent M.Huckabee, paneigdamas ne vieną išankstinę prognozę, laimėjo daugiausiai Ajovos respublikonų sueigos dalyvių simpatijų.

Ajovos demokratai pasirinko jauną Ilinojaus valstijai atstovaujantį juodaodį senatorių Baracką Obamą, kuris paskutiniuoju metu tiek kalbėjo apie pasikeitimų būtinybę, kad gerokai užkimo ir vienu metu galėjo tik šypsotis ir spaudė gerbėjams rankas.

„Mano padėjėjai liepė gerti imbiero ir citrinų mišinį, dėl to atrodo, kad nuolat esu susiraukęs“, – juokavo charizmatiškasis senatorius.

M.Huckabee laimėjimas respublikonų stovykloje sukėlė abejonių, ar buvęs Massachusettso gubernatorius mormonas Mittas Romney, išleidęs daug daugiau pinigų ir laikytas respublikonų favoritu Ajovoje, galės mesti rimtą iššūkį baptistų dvasininkui nacionaliniu mastu.

B.Obamos triumfas pateisino 46 metų senatoriaus skelbiamą vilties ir politinių permainų žinią ir sustiprino jo istorinį užmojį tapti pirmuoju Jungtinių Valstijų juodaodžiu vadovu.

Tačiau, kaip lrytas.lt tvirtino į kitą kaistančios kampanijos stotelę – Niu Hempširo valstiją – netrukus išvykstantis įtakingas respublikonų lyderis S.Anužis, Ajova yra tik pradžia. Jo įsitikinimu, M. Huckabee sėkmę Ajovoje pirmiausia lėmė krikščionių evangelikų parama. Prasidėjus jau nebe sueigoms, bet išankstiniams rinkimams, darniai veikiančio rėmėjų tinklo ir nepakankamai lėšų turinčio M.Huckabee šansai gali sumažėti.

„Giuliani, Romney ir McCainas turi daugiau pinigų ir geresnę organizaciją“, – pažymėjo S.Anužis.

Greičiausiai dar išmuš ir vos trečiąją vietą demokratų sueigose Ajovoje užėmusios buvusios pirmosios ponios Hillary Clinton valanda. S.Anužio nuomone, H.Clinton atveju, nesuveikė jos pasirinkta patirties akcentavimo strategija. Respublikonams pavyko ją pristatyti kaip nenuoseklią kandidatę, kuri vieną dieną pritaria šiuo metu itin mažą žmonių paramą turinčio prezidento George‘o Busho invazijai Irake, tuo tarpu netrukus siūlo nutraukti JAV karinių dalinių, vykdančių operaciją Irake, finansavimą.

„Ideologiškai jie skiriasi mažai: Obama, Clinton ir Johnas Edwardsas. Tačiau žmonės vadovavosi principu, kas turi daugiausiai šansų laimėti partijos nominaciją“, – kalbėjo S.Anužis.

Įtakingo respublikono teigimu, po Ajovos sueigų net patys demokratai nebėra tikri, kad H.Clinton tikrai bus pajėgi laimėti nacionalinius rinkimus. Jis neslėpė, kad niekas kitas taip nesuvienytų respublikonų, kaip neapykanta H. Clinton.

S.Anužis prisipažino nesitikėjęs, kad demokratų pusėje laimės juodaodžio tėvo iš Kenijos ir baltaodės amerikietės sūnus B.Obama.

„Nesitikėjau Obamos laimėjimo. Tai istoriškai labai didelis dalykas. Vis tik pirmą kartą sueigose laimėjo juodaodis. Tai bus svarbi data Amerikos istorijoje“, – įsitikinęs S. Anužis. Tuo pat metu jis pastebėjo, kad Amerikos laukia įdomus išbandymas: visas pasaulis atidžiai stebi, kiek nebalsuojančių už B.Obamą ar H.Clinton to nedaro iš rasistinių ar seksistinių paskatų.

„Amerikoje yra nemažai seksizmo ir rasizmo, – pripažino S. Anužis, – tačiau tai nėra tie dalykai, apie kuriuos žmonės atvirai pasisakytų apklausose.“

Anot Mičigano Respublikonų partijos vadovo, tiek respublikonai, tiek demokratai turi kandidatų, kurie būtų palankūs Lietuvai ir visam Baltijos šalių regionui. Iš demokratų S.Anužis buvo linkęs išskirti B. Obamą.

„Obama Senate atstovauja Ilinojaus valstijai, kurioje yra ir Čikaga, tad būtent dėl to neblogai pažįsta lietuvius“, – kalbėjo jis. Tuo tarpu H. Clinton apskritai yra ne kartą parodžiusi palankumą Rytų Europai.

Senatorius iš Arizonos J.McCainas yra lankęsis Lietuvoje. Asmeniškai J.McCainą pažįstantis S.Anužis sakė, kad jis iš visų kandidatų yra bene labiausiai susipažinęs su Pabaltijo problemomis. Ajovoje prasčiau nei planuota pasirodžiusiam M.Romney taip pat nesvetimi lietuviai. Jo tėvas George‘as Wilckenas Romney buvo lietuvių gana gausiai apgyvendintos Mičigano valstijos gubernatorius (1963-1969). 1968 m. jis taip pat kandidatavo į prezidentus, tačiau pralaimėjo kitam respublikonui Richardui Nixonui.

JAV politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad nei Ajovos sueigos laimėtojams, nei, juo labiau, pralaimėtojams, nėra laiko džiaugtis pergale arba krimstis dėl prasto rezultato. Tik senatorius demokratus Christopherį Doddą ir Josephą Bideną Ajovos sueigų balsavimai privertė atsiimti kandidatūras.

Visi kiti kandidatai dar penktadienį išskrido į Niu Hempširą, kur prasidės išties arši rinkimų kovą.

„Nebijau aršios kovos, juk esu iš Čikagos, vyruti”, – spaudos konferencijoje pareiškė B.Obama, duodamas užuominą į tiesmuką ir dažnai negailestingą trečiojo pagal dydį JAV miesto politinę sceną. Bėda tik ta, kad B.Obamai nedaug joje teko kautis – prieš tapdamas JAV senatoriumi jis dirbo Ilinojaus valstijos Senate, kuris įsikūręs atokiai nuo Čikagos esančioje Ilinojaus sostinėje Springfilde.

Savo ruožtu H. Clinton pareiškė nebijanti jokių iššūkių, nes tam ją esą užgrūdino ilgametė politinė patirtis.

Pergalę anksti ėmęs trimituoti respublikonas M.Huckabee, vos atvykęs į Niu Hempširą, savo pranašumą ir vėl ėmė įrodinėti susitikimuose su rinkėjais į rankas paėmęs bosinę gitarą.

Deja, istorija nėra Ajovos sueigų nugalėtojų pusėje. Demokratai Gary Hartas (1984) ir Paulas Tsongas (1992), respublikonai George’as H. Bushas (1980), Bobas Dole’as (1988), Patas Buchananas (1996) ir Johnas McCainas (2000), trumpam pasimėgavę pirmųjų favoritų vaidmenimis, galiausiai pralošė partijų „grietinėlės” remiamiems kandidatams.

„Ajovos siurprizai parodė, kad dar abi partijos nėra nusprendusios, kas bus jų kandidatas. Todėl šie rinkimai tikrai bus vieni spalvingiausių JAV istorijoje“, – žadėjo S.Anužis.