Garsusis N.Sarkozy romanas su buvusiu modeliu Carla Bruni -
antradienį spaudos konferencijoje jis tvirtino, jog tai „rimta“-
paskutinėmis savaitėmis buvo atsidūręs žiniasklaidos dėmesio centre ir
apmažino jo rėmėjų gretas. Be to, prezidentas buvo kaltinamas abejingumu
kasdieniams rinkėjų poreikiams.
Antradienį, kovingai nusiteikęs 52-ejų N.Sarkozy vėl sutelkė savo dėmesį
į politiką ir pasakė norįs 2008 metais padaryti galą 35 darbo valandų
trukmės savaitei ir iš esmės pertvarkyti Prancūzijos visuomeninį
transliuotoją, kuris atsisakytų reklamos, bet gautų pelno iš interneto
prieigos.
Tarp kitų naujosios politikos pažadų - švietimo, sveikatos apsaugos,
imigracijos srityse - N.Sarkozy sakė, kad pavedė dviem ekonomistams, Nobelio
premijos laureatams, sudaryti priemonių planą, kurios galėtų paskatinti
Prancūzijos ekonomikos augimą. Jis taip pat sakė, kad konstitucijoje turi
būti įrašyta rasių, taip pat vyrų ir moterų lygiateisiškumas.
Bendrai paėmus, jis sakė, kad šie žingsniai taps naujosios „civilizacijos
politikos“ dalimi, ir pabrėžė tokius klausimus, kaip bioetika, kapitalizmo
„moralumas“ ir gyvenimo kokybė.
N.Sarkozy rėmėjai įvertino jo kalbą kaip uždegančią, o jo pasirodymą
pavadino energingu.
„Po dvi valandas trukusio įtaigaus ir valingo pokalbio su žurnalistais,
prezidentas nubrėžė „naujas sarkozizmo ribas“, rašė vyriausybę remiantis
laikraštis „Le Figaro“, pabrėždamas, kad N.Sarkozy vėl ėmėsi iniciatyvos,
gerai suprasdamas, kad „jo medaus mėnuo jau negrįžtamai parėjęs“.
„Esu laimingas, kad prezidentas nusprendė sugrąžinti tam tikrą prasmę į
politiką, kad jis pateikė prancūzams taisykles ir gaires ateinantiems
metams“, - sakė Yves Jego, N.Sarkozy dešiniosios partijos
atstovas.
Tačiau kritikai N.Sarkozy „civilizacijos“ koncepciją pavadino triuku,
kuriuo norima nukreipti dėmesį nuo ekonomikos sąstingio ir pragyvenimo
brangimo. Šios abi temos buvo pagrindinės per jo rinkimų kampaniją.
Socialistų deputatas Marie-Noelle Lienemannas apkaltino jį „tuščiomis kalbomis apie civilizaciją leidžiant dūmų uždanga
virš Prancūzijos“.
„Susidūręs su nemalonia tikrove, jis ieško išeities“, - sakė garsus
socialistų ekonomistas Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas), kaltindamas
N.Sarkozy tuo, kad jis „iššvaistė“ 15 mlrd. eurų, kai praėjusią liepa
sumažino mokesčių paketą, nepadidindamas perkamosios galios.
„Jau pusę metų mes žiūrime filmą, pavadintą „Darbo vertės
sugrąžinimas“..., sveikatos apsaugos sistema neveikia, o dabar turime
pakilti į naujas filosofines aukštumas“, - rašė kairiųjų pozicijoms
atstovaujantis laikraštis „Liberation“.
Prieš rinkimus žadėjęs dideles reformas, prezidentas yra kaltinamas
nenoru aktyvinti ekonomikos, kai prognozės rodo, jog ekonomikos augimas 2008
metais gali likti toks pat lėtas.
Neseniai vykusios apklausos parodė, kad jo populiarumas krito trimis
keturiais procentiniais punktais, o vienoje apklausoje - net septyniais
punktais iki 48 proc., tai pats žemiausias lygis nuo gegužės, kai jis buvo
išrinktas prezidentu.
Egipte ir Jordanijoje atostogaujančių N.Sarkozy ir C.Bruni nuotraukos tik
pakurstė kaltinimus, kad jis pramogauja tuo metu, kai visa Prancūzija kovoja
su sunkumais.
Gindamas savo reformas, N.Sarkozy tvirtino turėjęs nedidelius svertus ir
kad valstybės lėšų vos bepakanka.
„Kalbant apie perkamąją galią, ko jūs iš manęs tikitės? Kad aš ištuštinau
fondus, kurie ir taip jau tušti?“, - retoriškai klausė jis.
N.Sarkozy idėją padidinti perkamąją galią įvedant neapmokestinamą
viršvalandinį darbą sekė kita priemonė - leisti darbuotojams dirbti švenčių
dienomis.
Šios priemonės suprantamos kaip pasikėsinimas į 35 darbo valandų savaitę,
tačiau antradienį N.Sarkozy aiškiausiai pareiškė, kad jis nori įgyvendinti
šias priemones, kurias, kaip rodo apklausos vis dar remia visuomenė.
Jo komentarai sukėlė profsąjungų ir kairiųjų pasipiktinimą, o socialistų
lyderis parlamente Jeanas-Marcas Ayrault perspėjo, kad
jie „kovos be kompromisų“ prieš bet kokį bandymą pažeisti įstatymus.