Seksas dėl išlikimo – nuo karo bėgančių Irako moterų pasirinkimas

Ant scenos muzikantai muša rytietišką ritmą, jauni vyrai įsidrąsina ir apsupa aikštelėje judančias moteris ir merginas.

Prisigretinę jie ilgai nesišvaisto žodžiais - iš karto kviečia prisėsti prie staliuko. Kai kurios šokėjos - dar visai jaunos paauglės. Tačiau jos sėda prie staliuko ir klausosi, ką joms siūlo Sirijos sostinėje linksmybių ieškantys vyrai.

„Mano tėvas buvo nužudytas Bagdade. Mūsų šeimos pinigai baigėsi. Ieškau būdų, kaip išlaikyti artimuosius“, - naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistams prisipažino viena jauna šokėja. Juodaplaukė mergina vilki blizgančią suknelę ir moka gundančiu žvilgsniu įkaitinti vyrų kraują.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra teigia, kad Artimųjų Rytų regione plinta „seksas dėl išlikimo“. Iš Irako pabėgusios moterys ir merginos savo kūną parduoda norėdamos nusipirkti maisto ir išlaikyti artimuosius, kurie liko gyvi, nes paspruko iš smurto niokojamos šalies.

Daugybė irakiečių šeimų dar bijo grįžti namo. O santaupos greitai baigiasi. Sirijos sostinės Damasko priemiesčiuose spaudžiasi tūkstančiai irakiečių šeimų. Sirijoje gyvena apie 1,5 milijono irakiečių.

Matydami, kad varganose lūšnose spaustis sunku, tėvai verčia vaikus eiti dirbti arba kuo greičiau sukurti šeimą - skuba ištekinti paaugles dukras.

Dažnai tokios ankstyvos santuokos slepia prostitucijos sandorius - jaunos nuotakos tampa sąvadautojų aukomis. Anot JT agentūros darbuotojų, kad Sirijoje vyksta aktyvi prekyba sekso vergėmis, rodo ir augantis skyrybų skaičius - plinta laikinos santuokos. Anot šaltinių, tokių santuokų šiitams islamas nedraudžia.

JT pabėgėlių reikalų agentūros atstovas Laurensas Jollesas teigia, kad „sekso dėl išlikimo“ atvejų skaičius auga kartu su skurdu pabėgėlių stovyklose.

„Mes vis dažniau sužinome apie merginas ir moteris, kurios nusprendžia prisiimti atsakomybę už šeimos ateitį ir leidžiasi į keliones po naktinius klubus. Neretai į tokią kelionę pastūmėja ir artimieji prieš pačių moterų valią“, - pasakoja L.Jollesas.

Kartais kelionė po klubus baigiasi policijos areštinėje arba kalėjime. Iš čia yra tik vienas kelias - atgal į gatvę. Sąvadautojai nenori paleisti nė vienos moters, nes jų kūnai suka pelningą nelegalų verslą.

Skurdas nepalieka daug pasirinkimų - per dieną apie 1500 irakiečių iš Sirijos grįžta į nusiaubtą Iraką. Maždaug 500 irakiečių per dieną atvyksta į Siriją, kurios valdžia neseniai sugriežtino įvažiavimo į šalį tvarką.

Tarp daugybės skurde skęstančių irakiečių šeimų - ir užsispyrusios moterys, kurios nė negalvoja apie tai, kad dėl pinigų galėtų prarasti orumą ir užtraukti giminei gėdą. „Mes negalvojame apie savo pačių ateitį. Stengiamės tik dėl vaikų“, - sako žalia skara apsigobusi 34 metų Rukkaya Fadhil, kuri bando šypsotis, nors jos tikrovė labai niūri.

Moteris rūpinasi savo vyru Fallah Jaheel, kuris yra iki pusės paralyžiuotas. Irake vyrą prieš trejus metus suvarpė kulkos, kai šis lankėsi mobiliųjų telefonų parduotuvėje. Pora pardavė namą, kad būtų kuo užmokėti už septynis mėnesius, kuriuos Jaheelas praleido ligoninėje. Kai baigėsi pinigai, žmona su vyru išvyko į Siriją, kartu pasiėmė vaikus, kuriems - 11 ir 7 metai.

Šeima metus gyveno netoli Damasko esančiame miestelyje, kuris yra perpildytas pabėgėliais iš Irako. Dabar moteris aktyviai ieško labdaros, nes tai - vienintelis būdas išgyventi. Ji kasdien eina į užsienio paramos agentūrų biurus ir prašo pagalbos. Rukkaya tiki, kad kada nors sukaups pakankamai pinigų ir galės grįžti į Iraką - vyras vėl sulauks medikų pagalbos ir galbūt pradės vaikščioti.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra su partneriais šelpia nuo karo Irake savo gyvybes gelbstinčius žmones. Agentūros fondo darbuotojai jau gerai pažįsta sunkiausiai besiverčiančias šeimas.

Agentūra planuoja per šį ir kitą mėnesį išdalyti maisto paketus 200 tūkstančių šeimų. Gruodžio pabaigoje 7 tūkstančiai šeimų gavo po 100 JAV dolerių paramą.

Į didžiausių vargetų sąrašą įtraukta ir 39 metų Bushra. Ji nesutiko žurnalistams pasakyti savo pavardės, tačiau sutiko pasidalyti kasdieniniais vargais.

Bushros rūpesčiai prasidėjo, kai trys jos broliai buvo nužudyti buvusio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino įsakymu. Bijodama susidorojimo gausi giminė suskilo. Bushros vyras pasislėpė, o dviejų brolių žmonos jai paliko auginti savo vaikus.

Irakietė globojo devynis vaikus ir tik vienas iš jų buvo jos pačios. Be to, daug dėmesio reikalavo ir serganti motina, nuo kurios Bushra neketino trauktis.

Vieną berniuką Irake nušovė šiitų kariai. 21 metų Sufyaną, vyriausią iš vaikų, kariai žiauriai kankino - dabar jis nebegali dirbti. Jis sėdi ir ištisą dieną spokso televizorių.

„Aš taip pavargau, Dieve, aš taip pavargau“, - nevilties kupinu balsu dažnai kartoja Bushra, o veidu srūvančios ašaros krenta ant drėgnų priplėkusių grindų. „Ar tai gyvenimas? Valdant Saddamui gyvenimo nebuvo. Nėra gyvenimo ir po jo“, - sielvartauja moteris.

Veidą po juoda skara slepianti Bushros motina irgi dažnai lygina dabartį su praeitimi. Senutė sako, kad dabartinis būstas Damaske yra panašus į jų buvusio namo Bagdade koridorių - ji niekada nebūtų įsivaizdavus, kad galima gyventi taip ankštai.

Ji dažnai maldauja dukters grįžti į Iraką, kad tėvynėje galėtų ramiai numirti.

Tačiau Bushra motinos neklauso. Ji neturi pastovaus darbo, nes Sirijoje pabėgėliams iš Irako dirbti draudžiama. Irake Bushra dirbo fotografe ir kirpėja. Damaske tokio darbo jai nepavyksta rasti. Tačiau augantys vaikai po truputį padeda išlaikyti šeimą. Vienas suaugęs sūnus lieja prakaitą statybose ir per dieną uždirba 3 JAV dolerius.

Nepalūžti padeda tik stipri moralinė parama vienas kitam, nors Bushra kasdien mato, kaip irakiečiai siunčia savo vaikus į gatves elgetauti, laužo socialinius ir religinius tabu - moterims atveria į naktinių klubų duris ar suriša įtartinos santuokos saitais.