27 valstybių susivienijimas, kuris paprastai nepraleidžia progos
papriekaištauti kitoms šalims už demokratijos nuostatų pažeidimus, šįkart
nenori aštrinti santykių ir mano, kad rinkimų proceso kritika išprovokuos
tik dar vieną griežtą atkirtį iš Kremliaus.
„Panašu, kad ir ką mes sakytume, nieko tai nepakeis“, - pažymėjo Katinka
Barysch iš Europos reformų centro (ERC), Londone įsikūrusio
strateginių tyrimų centro.
„Mums reikia veiksmingų tarpusavio santykių su Rusijos vadovybe, senąja
ir naująja. Mes nenorime nuteikti jos prieš save“, - sakė ji.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) pranešė
trečiadienį, jog atsisakys stebėti Rusijos balsavimą, jeigu Maskva
nesušvelnins apribojimų, įvestų stebėtojams iš Europos.
Baigiantis antrąją kadenciją Vladimiras Putinas paskyrė savo įgaliojimų
perėmėju 42-ejų metų juristą, pirmąjį vicepremjerą ir „Gazprom“ direktorių
tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą, kurio populiarumas netrukus po to
pasiekė V.Putino populiarumą.
Valstybinė televizija plačiai nušviečia D.Medvedevo, kuris neseniai
atsisakė dalyvauti televizijos debatuose su savo varžovais, veiklą. Buvusį
Rusijos ministrą pirmininką Michailą Kasjanovą, kuris norėjo iškelti savo
kandidatūrą į prezidento postą, neseniai buvo atsisakyti įregistruoti
kandidatu.
Europos šalių lyderiai netikėtai tylėjo dėl šių įvykių. Tik ES užsienio
ryšių ir Europos kaimynystės komisarė Benita Ferrero-Waldner ir NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė viltį, kad stebėtojams iš Europos Rusijoje neiškils
kliūčių.
Tačiau tai nepadeda ištirpdyti ledo Kremliaus balse. Trečiadienį
V.Putinas Saugumo tarybos posėdyje įsakė specialiosioms tarnyboms ginti šalį
nuo „mėginimų kištis į mūsų vidaus reikalus“.
„Galima sakyti, kad tvyro kurtinama tyla“, - pakomentavo ES reagavimą
aukšti Europos diplomatai.
Atlaidi Maskva
Į ES ir Vašingtono raginimus ištirti pažeidimus per Rusijos parlamento
rinkimus gruodį Maskva beveik nereagavo.
Po to, kai iš pasaulinio naftos bumo Rusija pradėjo gauti ilgai lauktų
vaisių, jos piliečiai tapo visiškai abejingi politikai.
Be to, Europa suvokė, kad Maskvos pagalba jai būtina ne tik siekiant
užtikrinti energetinį saugumą, bet ir laikantis savo geopolitinių interesų.
Diplomatai sugrįžo iš įtakingiausių pasaulio valstybių susitikimo, kuris
vyko praėjusią savaitę Berlyne, nustebę, kad Maskva pritarė galimoms
sankcijoms Iranui, kuris įtariamas, kad kuria atominę bombą. Teheranas
tokius kaltinimus atmeta.
Praėjusią savaitę Rusija sutiko atšaukti draudimą įvežti mėsos produktus
iš Lenkijos, dėl kurio buvo sustabdytos derybos dėl naujo išsamaus Rusijos
ir ES susitarimo sudarymo.
„Šiuo metu žmonės stengiasi paremti bet kurį (santykių) atšilimą“, - sakė
vienas aukštas diplomatas.
Europos pareigūnai mano, jog atsirandanti bendra ES politika grindžiama
daugiau vertybėmis nei interesais, bet K.Barysh teigia, jog Briuselis
suvokė, kad toks požiūris netaikytinas savimi pasitikinčiai V.Putino
Rusijai.
Jos nuomone, Kremlius jaučiasi kur kas geriau palaikydamas santykius,
pagrįstus tarpusavio interesais.
Vis dėlto kai kurių ES valstybių tai netenkina. Buvusios socialistinės
valstybės, Skandinavijos šalys ir Didžioji Britanija yra nusiteikusios
kalbėtis su Rusija griežtai. Bet joms gali paprieštarauti jų partnerės
Vakaruose, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pavyzdžiui,
netikėtai europiečiams pasveikino V.Putiną su jo partijos pergale Dūmos
rinkimuose, kuriuos ESBO pavadino nedemokratiškais.
„Įprastas jėgų išsidėstymas Europos Sąjungoje, kaip visada, išlįs į
paviršių“, - sakė aukštas Europos diplomatas.