Antrajame prezidento rinkimų ture jis surinko daugiau nei 50 proc. balsų.
Į Belgrado gatves dar naktį plūdo minios B.Tadičiaus gerbėjų. Dideliu rinkėjų aktyvumu pasižymėję rinkimai vertinti kaip Serbijos referendumas dėl jos būsimų santykių su Europa.
„Serbija parodė didelį demokratijos potencialą“, - savo pergalės kalboje sakė B.Tadičius, už kurį iš viso balsavo 51 proc. atėjusiųjų prie urnų.
Nugalėtas T.Nikoličius pasveikino savo oponentą, tačiau pridūrė: „Mano žinia Europos Sąjungai - liaukitės šantažavę Serbiją ir primetinėję neįgyvendinamas sąlygas, mes esame pasirengę narystei ES, bet yra sąlygų, kurių mes negalime įgyvendinti“.
Džiūgaujantys B.Tadičiaus šalininkai išėjo švęsti į
sostinės gatves, kur aidėjo automobilių signalai ir matėsi mėlynos bei
geltonos spalvų Demokratų partijos vėliavos.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija pasveikino B.Tadičių su pergale
ir sakė, kad ji atspindi kaimynės Serbijos demokratinį ryžtą prisijungti
prie Bendrijos.
Slovėnijos premjeras Janezas Janša „pabrėžė, kad Serbijos prezidento
rinkimų rezultatus taip pat reikėtų suprasti kaip demokratinių jėgų norų ir
ryžto remti Serbiją kelyje į Europos Sąjungos narystę atspindį".
J.Janša taip pat išreiškė „savo tvirtą įsitikinimą, kad Serbijai labai
greitai pavyks atitikti kriterijus, kurių reikia siekiant eiti šiuo keliu",
priduriama Slovėnijos pareiškime.
Belgrade buvo šaudomi fejerverkai, o vieno pagrindinės miesto gatvės namo
lange pasirodžiusį B.Tadičių pasitiko šimtų šalininkų sveikinimai.
„Tai Serbijos pergalė. Manau, mes įrodėme ir Europai, ir visam pasauliui,
kokią demokratiją turime Serbijoje, - pasakė B.Tadičius. - Šiandien padedame
savo žmonėms Kosove ir parodome jiems, kad niekada jų nenuvilsime".
„Nenorime, kad kam nutiktų blogų dalykų. Norime taikos, bendradarbiavimo
su visomis regiono šalimis, bet reikalaujame, kad Serbija būtų gerbiama, kad
visi gerbtų Serbijos liaudį ir visus Serbijoje gyvenančius žmones", -
pareiškė jis.
Kosovo gyventojų daugumą sudarančių albanų grasinimai per kelias dienas
po rinkimų vienašališkai paskelbti nepriklausomybę sulaukė abiejų kandidatų
į prezidentus nepritarimo ir kėlė rinkėjų susirūpinimą.
Kosovo klausimas ir tai, kad abu kandidatai žadėjo vesti šalį labai
skirtingomis kryptimis, nulėmė didžiausią rinkėjų aktyvumą nuo pat 2000 metų
rinkimų, kuriuos pralaimėjo dabar jau miręs Slobodanas Miloševičius.
Nevyriausybinė stebėtojų organizacija CESID apskaičiavo, kad B.Tadičius
gavo 50,5 proc., o T.Nikoličius - 47,9 proc. balsų ir kad balsavo 67,7 proc.
visų Serbijos rinkėjų.
Ekspertai tikėjosi daug labiau įtempto antrojo rinkimų rato, nes
pirmajame rate sausio 20 dieną T.Nikoličius gavo 40 proc., o B.Tadičius - 35
proc. balsų.
Tačiau B.Tadičius paragino labai aktyviai balsuoti jaunus rinkėjus ir
žadėjo jiems šviesesnę ateitį, jei Serbija galės sustiprinti ryšius su ES ir
galiausiai į ją įstoti.
Tokie rinkimų rezultatai turėtų paveikti netvirtą koalicinę vyriausybę,
kurią sudaro B.Tadičiaus demokratai ir premjero Vojislavo Koštunicos
partija.
V.Koštunica atsisakė paremti B.Tadičių, nes šis neužėmė griežtesnės
pozicijos dėl ES paramos Kosovo nepriklausomybei.
55 metų T.Nikoličius siekė V.Koštunicos stovyklos, taip pat tų, kurie
nukentėjo dėl užtrukusio pereinamojo periodo po prasto ekonomikos valdymo
komunistų ir S.Miloševičiaus laikais, balsų.
„Būsime stipri opozicija ir vykdomajai valdžiai, ir prezidentui", - sakė
jis savo Radikalų partijos šalininkams, pripažinęs, kad tikriausiai laimėjo
B.Tadičius.
Serbijos integracija į Europą užsitęsė dėl to, kad Belgradas neperdavė
tokių karo nusikaltimais įtariamų asmenų kaip genocidu Bosnijoje kaltinamas
Ratko Mladičius. Šį procesą dar labiau komplikavo ES
parama Kosovo nepriklausomybei.
Karo nualintame Belgrade, kuris taip dažnai atsiduria audringos regiono
istorijos kryžkelėse, rinkėjai kalbėjo, kad blaškėsi tarp ateities ES ir
Kosovo praradimo perspektyvų.
Kosovo serbai taip pat dalyvavo rinkimuose; kai kurie jų vylėsi, kad jų
pasirinkimas padės išlaikyti šią provinciją Serbijoje, o kiti susitaikė su
atsiskyrimu nuo tėvynės.
Nuo 1999 metų, kai NATO antskrydžiai privertė prieš albanus veikusias
serbų pajėgas pasitraukti, Kosovą administruoja Jungtinės Tautos (JT). Šioje
provincijoje gyvena 2 mln. žmonių, ir 90 proc. gyventojų sudaro albanai.
Dauguma serbų šią teritoriją laiko savo istorijos, kultūros ir
ortodoksiškosios krikščionybės lopšiu.
Jungtinės Valstijos ir dauguma ES narių yra pasirengusios pripažinti
Kosovo valstybę, ir tai kursto priešišką nacionalistų reakciją ir didina
paramą T.Nikoličiui.