Rusija praėjusią savaitę davė griežtą atkirtį ESBO, pavadindama
atsisakymą atsiųsti stebėtojų į prezidento rinkimus aptartomis su Maskva
sąlygomis „sabotažu“.
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (DIŽTB) stebėtojai
neatvyko į parlamento rinkimus gruodį, motyvuodami Centrinės rinkimų
komisijos daromomis kliūtimis ir apribojimais.
Panašus konfliktas įsiplieskė ir dėl prezidento rinkimų, kuriuose
pergalę, remiantis apklausomis, su dideliu atotrūkiu nuo varžovų iškovos
pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas. Jį savo įgaliojimų perėmėju
paskyrė kadenciją baigiantis prezidentas Vladimiras Putinas.
„Manau, jiems nereikia pūstis“, - sakė vienintelės opozicinės parlamento
frakcijos lyderis G.Ziuganovas spaudos konferencijoje, atsakydamas į prašymą
pakomentuoti ESBO grasinimą neatsiųsti stebėtojų.
„Reikia atvykti ir pažiūrėti, kas čia vyksta“, - sakė 63-ejų metų
kandidatas, kuris nuo 1996 metų trečiąjį kartą balotiruojasi į Rusijos
prezidentus.
Praėjusios savaitės pradžioje DIŽTB įspėjo Rusijos valdžią, kad
stebėtojai neatvyks, jeigu nebus pailgintas stebėsenai skirtas terminas ir
kvietimų skaičius.
Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro apklausos rodo, kad G.Ziuganovas
gali užimti antrąją vietą prezidento rinkimuose, surinkęs 12,8 proc. balsų.
Rusija, turinti daugiau kaip 140 mln. gyventojų, pasirengusi įsileisti 70
stebėtojų trims dienoms. Kremliaus sąjungininkė, 5 mln. gyventojų turinti
Kirgizija, neseniai vykusių parlamento rinkimų stebėti buvo pakvietusi
daugiau kaip 250 stebėtojų.