Premjeras Francois Fillonas šį sprendimą pavadino
„balsavimu, kuris istorijos aktorius skiria nuo žiūrovų“.
Versalio asamblėja, kurią sudaro Senatas ir Deputatų Rūmai, pataisą
priėmė balsų santykiu 560-181. Posėdyje dalyvavo 893 deputatai ir buvo
atiduotas 741 balsas.
Opozicijoje esantys socialistai, nors ir pritaria sutarčiai, balsavime
daugiausia nedalyvavo - taip jie protestuoja prieš sprendimą „pasukti
parlamentiniu keliu“, o ne rengti referendumą dėl minimos sutarties.
Tačiau partija šiuo požiūriu yra labai susiskaldžiusi. nors prieš
balsavimą socialistai paskelbė, kad visi susilaikys, buvo nemažai
balsavusiųjų ir už pataisą, ir prieš ją.
Anksčiau pirmadienį parlamentaras Bruno Le Roux sakė, kad
socialistai dėl Lisabonos sutarties turi dvi pozicijas: „Mes esame už
Lisabonos sutarties ratifikavimą; mes esame už referendumą“.
Pasak jo, buvo du skirtingi keliai sutarčiai priimti: parlamentinis
kelias ir referendumo kelias.
„Mums labiau būtų patikęs ... referendumo kelias, bet kadangi Respublikos
prezidentas paskelbė, kad tai bus parlamentinis kelias, mes susilaikysime
nuo savo nepasitenkinimo demonstravimo“, - pridūrė B.Le Roux.
Bet kokį konstitucijos pakeitimą turi patvirtinti trys penktadaliai
deputatų.
Priėmusi konstitucijos pataisą Nacionalinė Asamblėja ir Senatas
ketvirtadienį surengs atskirus balsavimus dėl sutarties priėmimo.
Nors socialistai pageidavo referendumo, per balsavimą dėl pačios
sutarties jie ketina balsuoti „Už“. „Dabar bus balsavimas parlamente, - sakė
B.Le Roux. - Mes balsuosime „Taip“.
Lisabonos sutartimi pakeičiama konstitucinė sutartis, kurią 2005 metais
per referendumus atmetė Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai.
Praėjusią savaitę prancūzų kairiosios pakraipos laikraščio „Liberation“
apklausa parodė, kad 59 proc. prancūzų rinkėjų norėtų referendumo dėl
sutarties, o 33 proc. pritarė balsavimui parlamente.
Akcentuodama opoziciją sutarčiai kairiųjų stovykloje, kuri egzistuoja
nepaisant Socialistų partijos paramos, ta pati apklausa parodė, kad 71 proc.
kairiosios pakraipos rinkėjų pritaria referendumui.
Valdančioji „Sąjunga už liaudies judėjimą“ daugiausia balsavo „už“,
neskaitant kelių vadinamųjų suverenistų. Komunistų partija taip pat balsavo
prieš minėtą pataisą.