Ne vieną panašią operaciją JAV pajėgoms teko surengti Afganistane ir Irake. Ieškodami geriausios puolimo taktikos amerikiečiai išnagrinėja gausybę aplinkybių - nuo priešo ginkluotės iki mėnulio fazės ir matomumo džiunglėse.
Būrys puolimą pradėjo prieš aušrą. Užsimaskavę kariai lėtai ir tyliai brido, o tamsus upės vanduo siekė pažastis.
Saulės spinduliai dar nespėjo praplėšti nakties tamsos, o pagrindinis taikinys jau gulėjo pakrantės purve be gyvybės ženklų. Operacija buvo staigi, netikėta priešui, sėkminga. Amerikiečiai paprašė, kad nukautas banditų vadas nebūtų įvardytas - operatyvininkai iš JAV nenori, kad Kolumbijos narkomafijos baronai imtų keršyti.
Sukilėliai kontroliuoja pietryčių Kolumbijos kokaino plantacijas ir yra sukūrę tikrą ginklų turgų.
Pagalbos daug, naudos - mažai
Karinėms operacijoms Kolumbijos džiunglėse JAV kloja milijardus dolerių. Šalies vyriausybė remia Kolumbijos pastangas suplėšyti Revoliucines Kolumbijos ginkluotąsias pajėgas (FARC), kurios nariai numezgė tvirtą narkomafijos tinklą, o pinigai už kokainą jiems leidžia tęsti ilgiausiai Pietų Amerikoje vykstantį konfliktą, kurį FARC vadina sukilimu.
Dabar „Kolumbijos plano“ realizavimą iš Vašingtono stebi JAV Kongresą valdantys demokratai. Jie klausia, kodėl kokaino kontrabandos mastai nekinta - ilgai lauktas dramatiškas lūžis neįvyksta. Kolumbijos kokamedžių plantacijos ir toliau žaliuoja, o šalis yra kokaino eksporto lyderė pasaulyje.
JAV demokratai sako, kad parama nukeliauja ne ten, kur planuota. Už amerikiečių pinigus Kolumbijos kariuomenė perka ginklus, bombas, kapoja ir degina kokamedžių laukus. Tuo tarpu paramos teikėjai tikina, kad lėšas geriau būtų naudoti infrastruktūros plėtrai, valstybinių institucijų plėtrai ir viešosioms paslaugoms. Amerikiečiai įsitikinę, kad Kolumbijoje reikia suardyti korupcijos tinklą ir įpūsti jėgos legaliai ekonomikos sistemai.
Bet Kolumbijos valdžia gina savo poziciją - kelyje į permainas pirmiausia reikia sutriuškinti sukilėlius.
„Prieš ataką mes dvi dienas analizavome padėtį ir sukauptus duomenis. Po to rengėme detalų operacijos planą ir pradėjome puolimą“, - apie savo triūsą kalba Kolumbijos kariuomenės 6-osios divizijos vadas Andresas Alfonso. Anot jo, vyrai norėjo sučiupti sukilėlių vadeivą ir jį apklausti. Tačiau nepavyko - per mūšį sukilėlį mirtinai pakirto kulka.
Prieš dešimtmetį niekam nebuvo paslaptis, kaip sukarintos dešiniesiems pavaldžios struktūros kovoja su sukilėliais - užpuola, sušaudo visą kaimą. Kartais puolimas praeidavo ir be šūvių - civiliai džiunglių gyventojai būdavo užkapojami mačetėmis arba negyvai užtalžomi kūjais. Taip valdžiai paklusnūs daliniai norėjo atpratinti vietinius žmones nuo kokamedžių auginimo.
Kovodami su tariamais smogikais Kolumbijos armijos kariai ėjo paprastu keliu - šaudydavo valstiečius, o jų kūnus pristatydavo kaip neva per mūšį nukautų sukilėlių. Kariai kartais sunaikindavo visa, kas juda aplink sukilėlių stovyklą, tačiau jos pačios, pagrindinio taikinio, neliesdavo.
Geri kovotojai, bet prasti planuotojai
Tačiau padėtis pasikeitė, kraujo upės ėmė sekti, kai JAV pradėjo įgyvendinti „Kolumbijos planą“. Net programos kritikai sutinka, kad padėtis pasikeitė. Šalyje, kurioje gyvena 44 milijonai žmonių, kariuomenė ėmė veikti profesionaliai, pasikeitė elgesios standartai, o FARC sukilėliai pirmą kartą per visą kovų istoriją buvo užspeisti - dabar jie negalvoja apie išpuolius, o stengiasi kuo geriau pasislėpti ir apsiginti.
„Esame puikūs kovotojai, bet ne planuotojai. Todėl amerikiečių žinios mums labai praverčia“, - tikina Bogotos saugumo ir demokratijos centro analitikas Pablo Casas.
Kolumbijos karius mokantys amerikiečiai slepia savo tapatybes. Pasakodamas apie operaciją prie upės instruktorius iš JAV pažymi, kad staigus antpuolis gerokai sutrikdė FARC finansinius srautus. Pasak jo, paėmę į nelaisvę sukilėlių vadą kariai turėjo išsiaiškinti, kaip FARC plauna pinigus, gautus už prekybą narkotikais ir ginklais. Nors tai nepavyko - vadas žuvo, tačiau jo pašalinimas sutrikdė nelegalių sandėrių ir lėšų apyvartos mechanizmą.
„Norėjome jo gyvo. Tačiau dabar galime džiaugtis bent tuo, jog šioje šalies dalyje užstrigo narkotikų mainymas į ginklus“, - dėstė vienas iš operacijos dalyvių.
JAV į Kolumbiją pasiuntė kelias dešimtis ekspertų. Jie bendradarbiauja su vietiniais teisėsaugininkais - moko jos įgūdžių ir suteikia įvairiausių žinių, kaip kovoti su narkomafija. Šį bendradarbiavimo programa per metus kainuoja 3 milijonus JAV dolerių.
Amerikiečiai instruktoriai nedalyvauja mūšiuose. Jie gyvena saugiose šalies vietose.
Nori nusiplauti kraujo dėmes
Konservatyvių pažiūrų prezidentas Alvaro Uribe Kolumbijoje yra populiarus, tačiau tarptautinėje erdvėje jo pozicijos nėra tvirtos - jo politiniai sąjungininkai yra pernelyg susiję kariuomenės „maitvanagiais“, kurie buvo demobilizuoti, nes Europos Sąjunga ir JAV tarpusavyje dėl įtakos kovojusias sukarintas dešiniųjų grupuotes kaltino terorizmu.
Norėdama atsikratyti kruvinų praeities šešėlių ir pagerinti kariuomenės įvaizdį Kolumbija aktyviai dirba su specialistais ir JAV. Svarbiausias jų tikslas - užtikrinti, kad Kolumbijos kariai daugiau niekada nebūtų apkaltinti žmogaus teisių pažeidimais.
„Saugumas negali būti pasiektas vien jėgos priemonėmis“, - teigia senatorius Patrickas Leahy - demokratas iš Vermonto, kuris vadovauja užsienio reikalų komitetui.
„Kolumbijos plano“ programai JAV jau išleido 5,5 milijardo dolerių. Tačiau kokainas toliau oru, vandeniu ir sausuma keliauja iš Kolumbijos - per metus Kolumbija eksportuoja apie 600 tonų šio narkotiko. Jungtinių Tautų ekspertai pastebi, kad Kolumbijos ūkininkai neketina atsisakyti kokamedžių auginimo - susidūrė su teisėsauga jie tik geriau paslepia savo augalų laukus.
FARC grupuotė vis dar kontroliuoja šalies pietryčiuose esančias vietoves - tai dešimt kartų už Lietuvą didesnė teritorija, kurią lyg tvirtovės siena saugo Andų kalnai.
Kita grupuotės dalis buvo įsitvirtinusi Kolumbijos šiaurės rytuose, kur mažiau džiunglių ir daugiau pramoninių miestų. Prezidentas A.Uribė smogė - jo saugumo pajėgos sėkmingai susidorojo su miestų banditų gaujomis, organizuotu nusikalstamumu, o iš šešėlio išlindusi ekonomika ėmė atsigauti.
Viena iš JAV specialistų komandų glaudžiasi Norte de Santadero provincijoje netoli sienos su Venesuela. Pernai per mūšius su sukilėiais šioje provincijoje žuvo 11 karių. 2006 metais mūšiuose krito 29 kariai. Anot kolumbiečių, jų gyvybes išgelbėjo pirmosios pagalbos kursai, kuriuos vedė amerikiečiai.
FARC priversta lįsti vis giliau į džiungles, o aplink savo stovyklas pridėlioja minų. Kolumbijos armijos kariai anksčiau net nemokėjo sustabdyti kraujavimo. „Padėtis dabar - daug geresnė. Išsaugome vyrų gyvybes ir kovojame efektyviau, - džiaugsmą bando parodyti generolas Paulino Coronado, kurio brigada saugo pasienį su Venesuela, - partneriai įkvėpė mums daug jėgų“.