D.Tusko vizitas bus pirmoji Lenkijos lyderio kelionė į Rusiją nuo 2004
metų rugsėjo, kai Kremliuje lankėsi tuometinis prezidentas Aleksandras
Kwasniewskis.
Praeitą kartą Lenkijos ir Rusijos lyderiai buvo susitikę 2005 metų sausį,
kai A.Kwasniewskis per 60-ųjų Aušvico išvadavimo metinių minėjimą Pietų
Lenkijoje susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu.
Šalti Lenkijos ir Rusijos santykiai dabar, po dvejus metus trukusių
kivirčų, regis, ima gerėti. Pasak D.Tusko, jo vizitas yra svarbi proga juos
pataisyti.
„Atėjo laikas daryti tris kartus daugiau, o ne tris kartus mažiau, kad
būtų pagerinta (padėtis)“, - sakė liberalių pažiūrų premjeras, kuris į
valdžią atėjo lapkritį, po pirmalaikių rinkimų. Jis žadėjo gerinti
santykius, kuriuos pablogino jo pirmtakas, konservatorius ir nacionalistas
Jaroslawas Kaczynskis.
Pirmasis žingsnis šia linkme buvo žengtas praėjusį mėnesį, kai Kremliuje
lankėsi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Tenkindamas Maskvos sprendimą atšaukti mėsos ir daržovių produktų
importą iš Lenkijos, R.Sikorskis iškėlė galimybę Lenkijai atšaukti savo
veto, trukdančio pradėti Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) derybas dėl naujo
partnerystės susitarimo.
Kaip sakė buvęs lenkų užsienio reikalų ministras Dariuszas Rosatis
(Dariušas Rosatis), kuris dabar yra europarlamentaras, Lenkija ir Rusija
„nesutaria praktiškai visais klausimais“.
Analitikas Eugeniuszas Smolaras iš Lenkijos
Tarptautinių santykių centro sakė: „Tik aukščiausi abiejų šalių lyderiai
gali pajudėti į priekį sprendžiant nesutarimus ir dvišaliu, ir tarptautiniu
lygiais“.
JAV noras Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti priešraketinio skydo, turinčio
apsaugoti nuo „piktadarių“ valstybių, pirmiausia - Irano, atakų, elementus
tikriausiai yra didžiausia kliūtis geriems Varšuvos ir Maskvos santykiams,
nes Rusija mano, kad šis planas kelia grėsmę jos saugumui.
„Raketa yra simbolinis Jungtinių Valstijų buvimo Europoje elementas, ir
Rusijai sunku su tuo sutikti“, - sakė E.Smolaras.
Penktadienį Vašingtone R.Sikorskis sakė, kad iš principo turi susitarimą
dėl bendradarbiavimo su JAV karinėje srityje mainais į galimą priešraketinio
skydo elementų dislokavimą Lenkijos teritorijoje.
Šis pareiškimas išprovokavo priešišką Maskvos reakciją, o Rusijos
ambasadorius NATO Dmitrijus Rogozinas paskelbė „Lenkijos ir Rusijos dialogo
pabaigą dar prieš jo pradžią“.
Maskvoje įsikūrusio JAV ir Kanados studijų instituto analitiko Viktoro
Kremeniuko nuomone, Kremlius turi „dvi išeitis“.
„Jis gali arba tęsti konfliktą su Lenkija, o tai nėra išmintinga, (nes)
Europa šiame ginče visada rems Lenkiją, arba išspręsti priešraketinio skydo
klausimą su Jungtinėmis Valstijomis, tokiu būdu nustumiant Lenkiją ir Čekiją
į antrąjį planą“, - sakė jis.
Dėl kito šalių nesutarimo D.Tuskas ketina pasiūlyti vietoj dujotiekio
„Nord Stream“, kurį Rusijos gigantė „Gazprom“ ir vokiečių EON ir BASF
planuoja tiesti Baltijos jūros dugnu, tiesti dujotiekį „Amber“ sausuma.
Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija nori, kad dujotiekis būtų nutiestas
sausuma per jų teritoriją, ir teigia, kad tiesioginis Rusijos ir Vokietijos
sujungimas jūros dugnu kelia grėsmę.
Minėtos šalys teigia, kad tokia jungtis sudarys sąlygas Maskvai dėl
politinių priežasčių nutraukti joms dujų tiekimą nepakenkiant vartotojams
Vakarų Europoje.
D.Tuskas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, jog neturi iliuzijų dėl savo
alternatyvaus plano: „Žinoma, Rusija priims sprendimą neatsižvelgdama į šią
nuomonę“.
E.Smolaro nuomone, „Maskva Lenkijos dalyvavimą regiono reikaluose
visuomet vertina kaip blogį“.
„Rusai nepamiršo Varšuvos dalyvavimo sprendžiant (2004-ųjų) krizę
Ukrainoje ir (praėjusių metų krizę) Gruzijoje“, kuris parėmė
provakarietiškas regiono jėgas, sakė jis.