Makedonijos prezidentas Branko Crvenkovskis mano, jog jeigu Makedonija,
Kroatija ir Albanija bus pakviestos tapti Aljanso narėmis NATO viršūnių
susitikime balandį, tai bus „svarbu siekiant toliau ir galutinai
stabilizuoti padėtį regione“.
„Aišku, kad Makedonija, kaip Serbijos ir Kosovo kaimynė, viena iš pirmųjų
pajaus teigiamus pokyčius, bet taip pat ir neigiamą rizikų, susijusių su
būsimo Kosovo statuso nustatymu, įtaką“, - rašo B.Crvenkovskis laiške NATO
atstovams, kuris buvo išplatintas ir žiniasklaidai.
Kosovas, kurio 90 proc. gyventojų yra albanai, turi paskelbti
nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 metų vasarį. 1999 metais NATO vienuolika
savaičių bombardavo Serbijos teritoriją, kad priverstų ją išvesi kariuomenę
iš sukilusios provincijos. Nuo to laiko Kosovą valdo Jungtinės Tautos (JT).
Maždaug 25 proc. makedonų yra etniniai albanai. 2001 metais pačioje
Makedonijoje vyko albanų partizaninis karas, kuris buvo užgesintas padedant
NATO ir JT diplomatijai.
„Būsimojo Kosovo statuso nustatymo procesas, kuris jau eina į pabaigą, -
tai procesas, numatantis tam tikras rizikas, ir jos turi būti pakankamai
gera įvertintos“, - rašo B.Crvenkovskis.
JAV pritaria siūlymui priimti į NATO Makedoniją, buvusią komunistinės
Jugoslavijos respubliką, kuri turi karinį kontingentą Irake ir Afganistane.
Tačiau Graikija pareiškė, kad gali užkirsti kelią Makedonijos stojimui į
NATO dėl 17 metų trunkančio ginčo, susijusio su pavadinimu, kurį pasirinko
Balkanų valstybė.
Vakarams nepavykus užtikrinti greito Kosovo nepriklausomybės pripažinimo,
gali kilti smurtas, kuris gali išplisti į Makedoniją ir Serbijos Preševo
slėnį, kur etniniai albanai paėmė į rankas ginklą 2000 metais.
Žiniasklaida mano, kad Serbija galėtų atsakyti smūgiu į smūgį - išjungti
elektros energijos ir vandens tiekimą į krašto teritoriją ir uždaryti
sienas. Tokios priemonės tikriausiai padarytų poveikį Makedonijai ir kitoms
gretimoms valstybėms.