66 metų V.Klausas, garsėjantis euroskeptinėmis pažiūromis ir turintis 20
metų patirtį vietos politinėje scenoje, varžosi su 11 metų jaunesniu Janu
Švejnaru, kuris tik neseniai grįžo iš Jungtinių Valstijų.
J.Švejnaras, būdamas naujas veidas politinėje scenoje ir beveik nežinotas
tėvynėje iki praėjusių metų gruodžio, kai paskelbė apie savo ketinimus
siekti prezidento posto, sugebėjo surengti sėkmingą JAV stiliaus susitikimų
su žmonėmis kampaniją, kad padidintų savo populiarumą.
V.Klausas rinkimų procesą pradėjo kalba, kurioje gynė savo ankstesnius
penkerius darbo metus kaip „palyginti patenkinamo vystymosi periodą“, kurio
metu sparčiai augo ekonomika ir buvo įstota į Europos Sąjungą.
Įstatymų leidėjams jis teigė, kad antroji kadencija užtikrintų
„tęstinumą“, ir pažymėjo: „Jūs neturėtume tikėtis iš manęs kokių nors
siurprizų“.
Jo 55 metų varžovas savo prezidentavimo pavadinimu pasirinko „Čekija be
barjerų“ ir pridūrė, kad reikia įveikti visuomenės, piliečių ir politikų
skirtumus.
Rinkimus aptemdė procedūriniai konfliktai. Nepaisant vėlaus vakaro
derybų, abejų rūmų įstatymų leidėjai taip ir nesusitarė, koks turi būti
balsavimas - slaptas ar viešas.
Konstitucijoje numatyta, kad šalies prezidentas turi būti renkamas trimis
etapais, o sąlygos, numatytos valstybės vadovui išrinkti, su kiekvienu etapu
vis švelnėja. Visi trys raundai gali įvykti tą pačią dieną, tačiau antrasis
ir trečiasis etapai taip pat gali įvykti per 15 dienų.
2003 metais prireikė trijų rinkimų su trimis etapais, kol buvo išrinktas
V.Klausas, prezidento poste pakeitęs Vaclavą Havelą, 1989 metų Aksominės
revoliucijos, nuvertusios komunistinį režimą, lyderį.