79-erių J.M.Le Penas teisme pripažintas kaltas tuo, jog neigė
nusikaltimus žmoniškumui ir skatino karo nusikaltimų toleravimą, kai 2005
metais viename interviu ultradešiniųjų žurnalui jis pateikė savo komentarus
apie nacių okupaciją Prancūzijoje.
Ilgamečiam Nacionalinio fronto (FN) lyderiui už šias pastabas taip pat
skirta 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų). J.M.Le Penas neatvyko į teismą
išklausyti nuosprendžio, tačiau jo advokatas pareiškė, kad yra
„šimtaprocentinė tikimybė“, jog jo klientas teiks apeliacinį skundą.
J.M.Le Penas žurnalui „Rivarol“ tvirtino, kad „bent jau Prancūzijoje
vokiečių okupacija nebuvo itin nežmoniška, net jeigu ir buvo kokių nors
perlenkimų, tai jie neišvengiami šalyje, kurios dydis - 550 tūkst.
kvadratinių kilometrų“.
„Jeigu vokiečiai būtų vykdę masines egzekucijas visoje šalyje, tai
logiška manyti, jog tada nebūtų reikėję steigti koncentracijos stovyklų
politiniams kaliniams“, - aiškino jis.
Kolaboracionistinei Vichy vyriausybei padedant, Vokietijos valdžia
daugiau kaip 70 tūkst. Prancūzijos žydų pasiuntė į mirties stovyklas, o
tūkstančiai prancūzų žuvo per baudžiamąsias vokiečių armijos akcijas - ypač
karui artėjant į pabaigą.
J.M.Le Penas, 1972 metais įkūręs FN, jau anksčiau buvo teistas už rasizmą
ar antisemitizmą. 1987 metais jis pavadino nacių dujų kameras „istorijos
detale“.
Nacionaliniam frontui ir be šio teismo ateina sunkūs laikai, kadangi
partija dėl prastų praėjusių metų rinkimų rezultatų neteko valstybės
subsidijų, ir dabar jai gresia milijonų eurų skolos.