Ir Nacionalinė Asamblėja, ir Senatas balsavo už naują sutartį, kuri yra
pataisyta konstitucijos versija. Konstitucija žlugo, kai ją referendumuose
atmetė prancūzai ir olandai.
Dabar sutartį oficialiai turi ratifikuoti prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris vaidino svarbų vaidmenį rengiant naujo teksto
projektą.
Prancūzija bus penktoji ES narė ir pirmoji didžioji bloko valstybė,
ratifikavusi naująją sutartį, kurią iki planuojamo jos įsigaliojimo 2009
metais turi patvirtinti visos 27 bloko narės.
Prancūzijos Europos ministras Jeanas-Pierre'as Jouyet
tai pavadino „istoriniu momentu“, atverčiančiu naują Prancūzijos santykių su
ES puslapį. Liepą Prancūzija pusei metų perims vadovavimą Bendrijai.
„Tai naujienos, puiki pergalė Prancūzijai, kuri iš Europą stabdančios
šalies virto šalimi, ištraukusia Europą iš aklavietės“, - sakė N.Sarkozy
atstovas Davidas Martinonas.
Pirmoji sutartį gruodžio mėnesį ratifikavo Vengrija; praėjusio mėnesio
pabaigoje tą patį padarė Slovėnija ir Malta, o šią savaitę - Rumunija.
N.Sarkozy siekė, kad naująją sutartį, kuri buvo pasirašyta gruodį
Lisabonoje, ratifikuotų parlamentas ir kad nebūtų rengiamas rizikingas
antrasis referendumas. Tačiau jo atsisakymas pateikti sutartį visuomenei
įvertinti papiktino opoziciją.
Pagrindinė opozicinė Socialistų partija nesutarė dėl 2005 metų
referendumo, kai viena maištaujanti grupuotė nepaisė partijos lyderių ir
neagitavo už nepritarimą konstitucijai, ir naujoji sutartis vėl atvėrė daug
senų žaizdų.
Grupė socialistų deputatų drauge su kraštutiniais kairiaisiais ir saujele
dešiniosios pakraipos euroskeptikų ketvirtadienį balsavo prieš sutartį, o
nedidelė dalis išvis boikotavo balsavimą.
Tačiau dauguma socialistų drauge su valdančiąja Sąjunga už liaudies
judėjimą ir jos sąjungininkais centristais parėmė projektą, kuris
Nacionalinėje Asamblėjoje buvo priimtas 336 balsais prieš 52.
Senatas penktadienį ryte Lisabonos sutartį patvirtino 265 balsais prieš
42; dauguma socialistų deputatų ir čia prisidėjo prie valdančiosios partijos
parlamentarų.
Pirmadienį Prancūzijos parlamentas surengė specialų abejų rūmų posėdį
konstitucijai pataisyti. Iš konstitucijos buvo išbraukta atgyvenusi nuoroda
į atmestąjį ES konstitucijos projektą, kad į šalies įstatymus būtų galima
įtraukti naująjį tekstą.
Kaip ir atmestoje konstitucijoje, Lisabonos sutartyje siūlomas Europos
užsienio politikos vadovas ir nuolatinis prezidentas, kurio institucija
pakeistų rotacinę vadovavimo Bendrijai sistemą.
Į sutartį taip pat įtraukta Europos pagrindinių žmogaus ir juridinių
teisių chartija, kurios laikytis atsisakė Didžioji Britanija ir Lenkija.
Tačiau joje nebekalbama apie ES vėliavą ir himną, kurie kurstė
euroskeptikų nuogąstavimus dėl dar vieno žingsnio federalinės Europos link.