„Prezidento rinkimų rezultatai yra rinkėjų, kurių demokratiniu
potencialu, deja, nebuvo pasinaudota, valios atspindys“, - sakė Andreas
Grossas iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
(ETPA).
Asamblėjos stebėtojai abejoja, ar laisvi ir teisingi buvo Rusijos
prezidento rinkimai kovo 2 dieną, nes Maskva nesureagavo į anksčiau
pateiktas pastabas.
Kaip sakoma stebėtojų misijos pareiškime, tai susiję su ETPA misijos
susirūpinimais, pareikštais šių metų vasario 7-8 dienomis, į kuriuos
neatsižvelgė Rusija.
„Nebuvo sureguliuoti susirūpinimai dėl kandidatų registracijos, todėl
kyla klausimas, kiek laisvi yra šie rinkimai. Nebuvo pagerėjimo dėl
kandidatų lygių galimybių naudotis žiniasklaida, tai taip pat kelia abejonių
rinkimų teisingumu", - sakoma ETPA pareiškime.
„Delegacijai susidarė įspūdis, kad balsavimas buvo gerai parengtas ir
organizuotas, nors buvo pastebėta tų pačių trūkumų, kaip ir per pastaruosius
Dūmos rinkimus. Kad rinkimai būtų gerai surengti, nepakanka tik gero
organizavimo rinkimų dieną: būtinas gerai suderintas procesas", - pažymima
pareiškime.
Didžiausią autoritetą šioje srityje turinti organizacija - Europos
Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) - atsisakė pasiųsti savo
stebėtojų, motyvuodama tai Rusijos valdžios daromomis kliūtimis.
Taigi 22 ETPA stebėtojai buvo vienintelė grupė, pagal kurios vertinimus
didžiausios Vakarų valstybės darys išvadas, ar demokratiškai pareiškė valią
daugiau kaip 100 mln. Rusijos rinkėjų.