Kita vertus, šešios didžiosios valstybės pasiūlė atnaujinti derybas su
Teheranu, kad būtų rasta išeitis iš aklavietės.
14 iš 15 Saugumo Tarybos narių balsavo už 1803-iąją rezoliuciją, kurią
parengė Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija ir kuria Iranui
skelbiamos trečios per 15 mėnesių ekonominės ir prekybinės sankcijos.
Indonezija per balsavimą, kuriam pirmininkavo kovą Tarybai vadovaujanti
Rusija, susilaikė.
Tačiau Libija, Pietų Afrikos Respublika ir Vietnamas, kurie drauge su
Indonezija reiškė abejones dėl naujų sankcijų būtinybės tokiu metu, kai
Iranas bendradarbiauja su Tarptautine atominės energetikos agentūra
(TATENA), galiausiai balsavo už rezoliuciją.
Po balsavimo šešios valstybės, bandančios apriboti Irano branduolines
ambicijas, paskelbė pareiškimą, kuriuo ragina surengti naujas Europos
Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovo Javiero Solanos ir Irano derybininko derybas.
„Paprašėme Javiero Solanos susitikti su daktaru Saeedu Jalili, Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi",
- sakė britų pasiuntinys JT Johnas Sawersas savo šalies,
Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir JAV vardu.
Šios šešios valstybės dar kartą patvirtino ir pažadėjo išplėsti 2006 metų
pasiūlymą Iranui dėl ekonominių ir prekybinių iniciatyvų mainais į urano
sodrinimo darbų sustabdymą.
JAV valstybės departamento atstovas Tomas Casey sakė, jog
jo vyriausybė patenkinta, kad „Saugumo Taryba savo balsavimu dėl papildomų
sankcijų pripažino tą tebesitęsiančią grėsmę, kurią kelia Irano branduolinė
programa".
Prieš balsavimą Irano ambasadorius JT Mohammadas Khazaee griežtai kritikavo tai, ką vadino „neteisingu ir neracionaliu
sprendimu", kuris „pakerta Tarybos sąžiningumą ir patikimumą".
Kaltindamas šios rezoliucijos rėmėjus Vakaruose „politiškai motyvuotos
darbotvarkės" vykdymu, jis sakė, kad jo šalis nepaklus reikalavimas, kurie,
jos nuomone, nėra teisėti.
„Joks neracionalus ir neteisėtas veiksmas nepadės spręsti Irano
branduolinio klausimo. Tai komplikuos su šiuo klausimu (susijusius) reikalus
ir tai bus dar sunkiau", - sakė Irano atominės energetikos organizacijos
vadovo pavaduotojas Mohammadas Saeedi.
Saugumo Tarybos balsavimas įvyko TATENA vadovui Mohammedui ElBaradei
spaudžiant Iraną išsklaidyti įtarimus, kad jis vykdė
slaptus darbus branduolinių ginklų srityje.
„Raginu Iraną būti kuo aktyvesniam ir kuo labiau bendradarbiauti, ... kad
būtų išaiškintas šis klausimas, keliantis rimtą susirūpinimą", - Vienoje,
TATENA 35 narių valdytojų tarybai, sakė M.ElBaradei.
Rezoliucijoje Iranui skiriami trys mėnesiai, per kuriuos jis turi
paklusti JT ir TATENA reikalavimams sustabdyti urano sodrinimą ir
perdirbimą, kad būtų atkurtas tarptautinės bendrijos tikėjimas taikiu jo
branduolinės programos pobūdžiu. Priešingu atveju jam bus taikomos naujos
sankcijos, tarp kurių yra kelionių draudimas visiems pareigūnams,
dalyvaujantiems Teherano branduolinėse ir raketų programose. Be to,
grasinama išplėsti sąrašą tų asmenų ir institucijų, kurių turtas įšaldomas.
Rezoliucijoje raginama tikrinti iš Irano ir į jį gabenamus krovinius, jei
yra įtarimų dėl draudžiamų prekių, be to, valstybės raginamos „demonstruoti
budrumą" prisiimant naujus įsipareigojimus dėl finansinės paramos prekybai
su Iranu, įskaitant eksporto kreditų suteikimą.
Taip pat raginama demonstruoti budrumą dirbant su „visais Irane
įsikūrusiais bankais, ypač - „Melli" ir „Saderat" ir su jų padaliniais ir
filialais užsienyje".
Vakarai baiminasi, kad sodrinant uraną įgytos žinios gali sudaryti
sąlygas Iranui pasigaminti branduolinių ginklų.
Tačiau Iranas, kuris griežtai atsisako sustabdyti urano sodrinimą,
tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki ir skirta vien elektros
energijai gaminti.