Beveik penktadaliu daugiau lėšų tankams, lėktuvams ir modernioms karo technologijoms labiausiai išgąsdino Taivaną.
Tačiau Kinijos nacionalinio liaudies kongreso atstovas Enzhu Jiangas tikina, kad daugiausia pinigų atiteks žmonėms - augs kariškių atlyginimai, gerės treniruočių programos, kareivinių aprūpinimas.
„Savo prigimtimi nacionalinė Kinijos politika yra gynybinė“, - per spaudos konferenciją tikino E.Jiangas ir pridūrė, kad karinę galią šalis yra pasirengusi naudoti tik gindama savo suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, todėl jokiai kitai valstybei nekelia grėsmės.
Liaudies išsivadavimo armija vadinama Kinijos kariuomenė 2008 metais gaus 417,769 milijardo juanių (apie 133,5 milijardo litų) - 17,6 procento daugiau negu buvo skirta pernai. Tai didžiausia per dešimtmetį valdžios skirta suma karinėms reikmėms.
E.Jiangas teigia, kad išlaidos gynybai auga lėčiau negu vyriausybės pajamos - Kinija gynybai skiria mažesnį procentą (1,4) savo BVP negu JAV, Indija ar D.Britanija.
Vis dėlto tarptautiniai ekspertai spėja, kad iš tikrųjų savo kariuomenei Kinija skiria trigubai daugiau lėšų negu oficialiai skelbia.
Pirmadienį Pentagonas paskelbė, kad Kinija kuria ginklus, kuriais konflikto atveju galėtų sunaikinti priešų „kosmoso technologijas“.
Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija JAV pareigūnų pareiškimą pavadino faktų iškraipymu ir pareiškė, kad papildomos lėšos padės Kinijai pasiekti pasaulinius gynybos standartus. Pekinas teigia, kad šalies išlaidos gynybai nė iš tolo negali prilygti JAV, kur G.W.Busho administracija Pentagono išlaidoms metų pradžioje skyrė 515,4 milijardo dolerių (1170,6 milijardo litų) ir vėliau dar papildomai atrieks operacijoms Irake ir Afganistane.
Kinija žada, kad 2009 metais gynybos biudžetas bus dar didesnis.
JAV atstovai tikina, kad Kinijos auganti karinė galia nukreipta prieš Taivaną - teritoriją, kurią Kinijos valdžia laiko savo dalimi ir atidžiai stebi saloje vykstančius procesus prieš Taivano prezidento rinkimus, kurie vyks kovo 22 dieną.
E.Jiangas padėtį Taivane pavadino prasta ir sudėtinga. Kinijos atstovas teigia, kad Taivano lyderio Chen Shui-biano planas rinkimų dieną surengti referendumą ir prašyti narystės Jungtinių Tautų organizacijoje yra tolygus siekiui tapti nepriklausoma valstybe. Todėl E.Jiangas pabrėžė, kad Kinija netoleruos atsiskyrimo: „Esame pasiryžę atremti bet kokius riziką keliančius Taivano veiksmus, kurie yra nukreipti prieš Kinijos vientisumą“.
Kinija suteikė Taivanui suverenitetą po pilietinio karo 1949 metais, tačiau kalbų apie visišką salos nepriklausomybę Pekinas nenori girdėti.