Rusijos ateitis: politiniai burtai užgožia ekonomines grėsmes

Tačiau ar V.Putinui greitai neteks susikūprinti, kai į jį bandys iš aukšto žvelgti D.Medvedevas? Toks klausimas tapo karščiausių diskusijų Rusijoje tema. Pasibaigus prezidento rinkimams, kurių rezultatas buvo žinomas iš anksto, minėtos diskusijos tarsi pakeitė klausimą „kas bus toliau?“.

Kol kas žinoma labai nedaug. V.Putinas patvirtino savo sutikimą užimti premjero postą, o naujasis prezidentas neketina keisti vyriausybės ir prezidento įgaliojimų.

„Pagal esamą valdžios struktūrą, prezidentas turi savo kompetencijos sritį, o vyriausybės vadovas – savo. Ši struktūra atitinka konstituciją ir įstatymus. Niekas neketina to keisti“, – pareiškė D.Medvedevas savo pirmoje spaudos konferencijoje, vos paskelbus pirminius rinkimų rezultatus.

Tačiau šie žodžiai nieko nepaaiškina. Nei kaip D.Medvedevas su V.Putinu dalysis valdžią, nei kaip jie kartu galbūt kovos su valdžią išlaikyti norinčiais saugumo struktūrų atstovais. Juk Maskvoje dar niekas nepamiršo kalbų, kad, iškeldamas D.Medvedevą, V.Putinas metė savotišką iššūkį saugumiečiams.

Todėl garsiausi Rusijos politologai turi nemažai erdvės ginčams ir prognozėms.

Nacionalinės strategijos instituto prezidentas, žinomas Rusijos politologas Stanislavas Belkovskis „Lietuvos ryto“ korespondentui teigė, kad D.Medvedevas labai greitai perims visą valdžią į savo rankas ir taps svarbiausiu šalies asmeniu ne tik formaliai, bet ir realiai.

„Visiškai tikėtina, kad jau kovo mėnesį bus sudaryta nauja vyriausybė ir naujos sudėties prezidento administracija. Ir vyriausybę, ir administraciją D.Medvedevas paveldės iš V.Putino.

Tačiau tokia pati padėtis susiklostė 2000 metais. Tuomet V.Putinas iš Boriso Jelcino ir jo aplinkos perėmė visiškai suformuotą vyriausybę ir administraciją. Bet tai nesutrukdė jam tapti visaverčiu prezidentu, kai tik jis to panorėjo.

Taigi noriu pasakyti, kad jau labai greitai pirmuoju Rusijos asmeniu taps Dmitrijus Medvedevas. Jis bus ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas, ir svarbiausias asmuo jėgos struktūroms“, – aiškino S.Belkovskis.

Šio politologo manymu, D.Medvedevui nekils sunkumų siekiant, kad jėgos struktūrų darbuotojai ištikimai vykdytų jo valią.

„Prezidento priimamajame teks dalinti kilimėlius, kad darbuotojai neišsiteptų kelių klūpėdami prieš naująjį vyriausiąjį kariuomenės vadą. Svarbiausia netgi ne tai, kad jie – kariškiai ir kad jiems reikia vieno viršininko. Noriu pabrėžti, jog Rusijoje nėra sisteminio konflikto tarp D.Medvedevo ir vadinamųjų jėgos struktūrų atstovų, – S.Belkovskis tarsi šaipėsi iš kažkada paties mėgtų kalbų apie galimą naujojo šalies vadovo konfliktą su saugumiečių klanais. – Juk yra net D.Medvedevo komandai priklausančių jėgos struktūrų atstovų.

Dalis jų – prezidento saugumo tarnybos viršininkas Viktoras Zolotovas, Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos vadovas Viktoras Čerkesovas, vidaus reikalų ministro pavaduotojas ir vieno svarbiausių šioje struktūroje – ekonominio saugumo departamento viršininkas Jevgenijus Školovas visada palaikė D.Medvedevą.

Be to, V.Čerkesovas aktyviai pretenduoja į Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus postą, ir jau ne pirmą kartą“.

Tačiau kitas žinomas Rusijos politologas Dmitrijus Oreškinas mano kitaip. „Esu įsitikinęs, kad šalis D.Medvedevui perduodama gana sunkiomis jam sąlygomis. Naujojo prezidento rankos ir kojos yra stipriai supančiotos.

Pavyzdžiui, jėgos struktūrų darbuotojai, būdami oficialiai pavaldūs vyriausiajam kariuomenės vadui, realiai bent jau kurį laiką orientuosis į V.Putiną. Be to, V.Putino, kaip premjero, rankose bus jiems labai svarbūs finansiniai ištekliai“, – savo požiūrį aiškina D.Oreškinas.

Pasak politologo, tikroji politika vykdoma naudojantis realiais įtakos svertais. Kiekvienas politikas privalo turėti savo komandą ir išteklių šaltinius, kad jais remdamasis galėtų imtis vienokių ar kitokių sprendimų.

„Aš matau, kaip tie ištekliai iš D.Medvedevo labai tikslingai atimami. Jo informacijos ištekliai – įmonė „Gazprommedia“. Šiai informacinei holdingo įmonei priklauso gana įtakingas radijas „Echo Moskvy“ ir iš dalies televizijos kanalas TV5. Dabar visa tai perduodama „Gazprombank“ – V.Putino komandos bankui.

Vadinasi, jei D.Medvedevas norėtų ką nors daryti, jam nebūtų leidžiama savo planų paskelbti per televiziją, nes ją kontroliuoja V.Putino žmonės.

Parlamentas realiai taip pat bus pavaldus V.Putinui, spaudą kontroliuos kadenciją baigęs prezidentas.

Jėgos struktūros dar ilgai klausys V.Putino. Visi didieji finansinių išteklių šaltiniai taip pat bus šio Rusijos lyderio rankose.

Todėl, pradėjęs veikti, D.Medvedevas gali gauti antausį, kai to visiškai nesitikės. Pavyzdžiui, jei jis bandys iš tiesų pažaboti korupciją, susidurs su sistemingu verslo struktūrų ir regionų elito pasipriešinimu, nes pagrindinis jų ekonominės veiklos vykdymo principas yra pagrįstas korupcija.

Taigi susidarė iš tiesų unikali, įdomi ir, manau, potencialiai pavojinga padėtis. Jei D.Medvedevas iš tiesų norės tapti prezidentu, jam teks ilgai, sunkiai kovoti ir nusiplėšti pančius, kuriais jis buvo taip stipriai suvaržytas prieš valdžios perdavimą“, – nuogąstavimų neslėpė D.Oreškinas.

Partijos „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis įsitikinęs, kad kokios nors kovos tarp D.Medvedevo ir V.Putino tikėtis neverta.

„Manau, D.Medvedevas yra visiškai ištikimas V.Putinui, nes šis sukūrė visą naujojo prezidento politinę biografiją, nuo pradžios iki galo.

Akivaizdu, kad vadovu tapęs žmogus turės būti dėkingas tam, kuris jį į šį postą pasodino.

Todėl D.Medvedevas ilgokai vykdys paliepimus, kaip ir dera tikram statytiniui. Taigi V.Putinui dabartinė valdžios struktūra tėra kitokia jo trečiosios kadencijos forma“, – neabejodamas teigė G.Javlinskis.

Panašios nuomonės laikosi ir Kremliaus opozicijai atstovaujantis politikas Vladimiras Ryžkovas, kuriam valdžia nesuteikė galimybės net iškelti savo kandidatūros į Rusijos prezidentus.

„Savo paskutinėje penkių valandų trukmės spaudos konferencijoje dar eidamas prezidento pareigas V.Putinas pakankamai aiškiai viską išdėstė.

Į klausimą, kiek laiko jis ketinąs dirbti premjeru, V.Putinas atsakė: „Kol D.Medvedevas bus prezidentas“.

O D.Medvedevas kitą dieną pareiškė: „Nesijaudinkite dėl mūsų tarpusavio santykių, dėl mūsų bendro darbo. Mes dirbsime kartu“.

Žinoma, tai neįprasta situacija Rusijos istorijoje. Tačiau viskas kažkada įvyksta pirmą kartą, todėl neatmetu galimybės, kad šis tandemas vis dėlto išlaikys tam tikrą vienybę“, – įsitikinęs V.Ryžkovas.

Kad ir kaip būtų, naujų personalijų valdžios viršūnėse po prezidento rinkimų Rusijoje laukia, ko gero, visi.

Todėl nenuostabu, kad politika besidominčiuose sluoksniuose jau bandoma piešti naujus valdžios pasiskirstymo kontūrus. Pranašaujamas greitas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, informacinių technologijų ministro Leonido Reimano ir transporto ministro Igorio Levitino atsistatydinimas.

Tačiau kažkodėl visiškai nutilo kalbos apie bene įtakingiausio Rusijos jėgos struktūrų asmens – prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Igorio Sečino ir jo bendražygių (pavyzdžiui, buvusio generalinio prokuroro, dabar tapusio teisingumo ministru Vladimiro Ustinovo) greitą pasitraukimą.

Kol politikos apžvalgininkai bando braižyti būsimos valdžios kontūrus, ekonomistai primena, kad Rusijoje jau prasidėjo labai sudėtingas laikotarpis, žadantis didžiulius ekonominius sukrėtimus.

„Prieš 8 metus, kai dar nebuvo dabartinio politinio režimo, tarp 15 valstybių, kažkada buvusių Sovietų Sąjungos respublikomis, Rusija užėmė trečią vietą pagal ekonomikos augimo rodiklius.

Dabar ji yra dvyliktoje ar tryliktoje vietoje. Tai – šio politinio režimo ir vadinamojo stabilumo rezultatas“, – teigia buvęs V.Putino patarėjas ekonomikos klausimais, o dabar opozicijoje atsidūręs ekonomikos mokslų daktaras Andrejus Ilarionovas.

Šis ekonomistas įsitikinęs, kad būtent „V.Putino kursas“ atvedė šalį prie tokios ribos, kai ypač aukštos naftos kainos jau nebegelbėja, o „tautai numetamo kąsnio“ politika jau išsisėmė.

Politologas S.Belkovskis taip pat mano, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susidurs į valdžią atėjęs D.Medvedevas, bus susiję ne su jo ir V.Putino tarpusavio santykiais, o su objektyviomis krizėmis šalyje.

Tai – ekonomikos krizė, kuri jau dabar pratrūko sunkiai kontroliuojamu maisto produktų kainų augimu. Taip pat daugelio mažų ir vidutinių bankų bankroto grėsmė dar šiais metais. Netgi energetikos problemos. Mat milžiniškus energijos išteklius turinti Rusija jau šiuo metu yra nepajėgi įvykdyti ne tik visų vidaus, bet ir eksporto įsipareigojimų.

S.Belkovskis pabrėžia ir visuotinę korupciją, dėl kurios net aukščiausiu lygiu priimto sprendimo iš esmės neįmanoma įgyvendinti be korupcinio tam tikrų biurokratų stimuliavimo.

Politologas primena armijos paralyžių, nestabilumą Šiaurės Kaukaze. Ir visa kita, į ką paprastai neatsižvelgiama vertinant „įpėdinio“ prezidentines perspektyvas.

„Aš manau, – sako S.Belkovskis, – D.Medvedevas, kaip ir daugelis jo aplinkos žmonių, šiuo metu prezidento postą vertina kaip didžiulį gėrį, likimo dovaną ir galimybę dalyvauti perskirstant konkrečius išteklius. Tačiau niekas prezidento posto nesuvokia kaip pečius užgulusios tragiškos atsakomybės“.

* * *

D.Medvedevas nugalėjo surinkęs per 70 proc. rinkimuose dalyvavusių Rusijos piliečių balsų. Iš viso už jį balsavo apie 52,4 milijono žmonių iš oficialiai į sąrašus įtrauktų 108 milijonų 947 tūkstančių rinkėjų.

Taigi už naująjį prezidentą balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių Rusijos gyventojų. Tačiau ir šie rezultatai gali būti smarkiai padidinti. Politikai, politologai ir žurnalistai mano, kad įvairiuose regionuose „V.Putino įpėdiniui“ buvo pridėta nuo 15 iki 30 procentų balsų.

Politologas Igoris Čiubaisas, garsiojo Anatolijaus Čiubaiso brolis, atkreipė dėmesį į iškalbingus duomenis iš Kamčiatkos. Ten balsavimo metu įvyko penkių balų žemės drebėjimas. Tačiau net jis, pasirodo, nesustabdė rinkėjų: Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, atėjusių į rinkimų apylinkes žmonių buvo kur kas daugiau nei per gruodžio mėnesį vykusius rinkimus į Valstybės Dūmą.

Beje, šalyje dar nesibaigus rinkimams, D.Medvedevo rinkimų štabo viršininkas, Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas žurnalistams pareiškė: „Pirmajame ture D.Medvedevas gauna tiek balsų, kiek reikia pergalei pasiekti“.

Tiesa, nacionalinės strategijos instituto prezidentas Stanislavas Belkovskis nesureikšmina klastočių D.Medvedevo naudai.

„Maždaug tokį patį rezultatą būtų pasiekęs bet kuris valdžios perėmėjas, ar tai būtų Sergejus Ivanovas, Viktoras Zubkovas, ar V.Putino šuo labradoras Koni. Tai visiškai nesvarbu. Priežastis – visiška Rusijos žmonių socialinė apatija. Žmonės nebesidomi tuo, kas juos valdo“, – padėtį šalyje apibūdino S.Belkovskis.

* * *

* D.Medvedevas gimė 1965 metų rugsėjo 14 d. mokytojų šeimoje. Augdamas 40 kvadratinių metrų ploto bute Leningrade, būsimasis prezidentas mėgo vartyti sovietinę enciklopediją.

* Baigęs vidurinę mokyklą, D.Medvedevas įstojo studijuoti teisės, vėliau universitete pats dėstė teisės studentams. Tuometinis Leningrado valstybinis universitetas vėliau tapo svarbiausiu dabartinio Kremliaus elito lopšiu.

* 1990-1995 metais D.Medvedevas dirbo Sankt Peterburgo merijos ryšių su užsieniu komitete. Būtent tuomet jis užmezgė draugystę su V.Putinu.

* Dėstydamas universitete ir dirbdamas merijoje, D.Medvedevas pasinėrė į tuo metu itin chaotišką Rusijos verslą. Jis buvo pagrindinis popieriaus bendrovės „Ilim Pulp“ teisininkas.

* 1999 metais V.Putino kvietimu D.Medvedevas persikraustė į Maskvą. Jis tapo prezidento administracijos vadovo pavaduotoju, o 2003 metais pakilo iki administracijos vadovo posto.

* 2000 metais D.Medvedevas buvo paskirtas Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininku.

* 2005 metų pabaigoje jis buvo paskirtas Rusijos ministro pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

* 2007 metų gruodį D.Medvedevas sulaukė seno bičiulio V.Putino palaiminimo kandidatuoti į Rusijos prezidentus.

* D.Medvedevas yra vedęs savo jaunystės draugę Svetlaną. Pora turi 1996 metais gimusį sūnų Ilją.