„Represijos toliau didėja dažnais, neįsivaizduojamais ir didžiuliais
žmogaus teisų pažeidimais, religinės laisvės atmetimu ir religinių klausimų
politizavimu“, - sakė jis šimtams šalininkų per 49-ąsias savo pabėgimo į
Indiją po nesėkmingo sukilimo Lhasoje metines.
Šie griežti Nobelio taikos premijos laureato komentarai, išsakyti Šiaurės
Indijos Dharamsalos mieste, sudaro aiškų kontrastą tam, ką jo kritikai
vadina „švelnia“ prieiga prie Kinijos.
„Beveik šešis dešimtmečius tibetiečiai turi gyventi nuolatinėje baimėje,
patirdami kinų represijas“, - sakė jis.
„Visa tai vyksta dėl to, kad Kinijos vyriausybė negerbia tibetiečių
liaudies“, - sakė 72 metų Dalai Lama iš savo rūmų Dharamsaloje, kur
įsikūrusi tremtyje veikianti Tibeto vyriausybė.
Tačiau Dalai Lama sakė, kad neatsisakys savo raginimo suteikti Tibetui
autonomiją, nors šeši derybų su Kinija ratai nuo 2002 metų beveik jokių
rezultatų nedavė.
„Pastaruosius kelerius metus Tibetas matė padidėjusias represijas ir
žiaurumą. Nepaisant šių apgailėtinų įvykių mano pozicija ir pasiryžimas
siekti „vidurio kelio“ politikos nesikeičia“, - sakė jis.
Nepaisant didelio jaunesnės kartos nusivylimo dėl kinų veiksmų Tibete,
Dalai Lama tebėra neginčijamas diasporos dvasinis lyderis.
Jis taip pat sakė, kad rugpjūtį įvyksianti Pekino olimpiada gali būti
puiki proga tarptautinei bendrijai demaskuoti Kiniją, kuri Tibetą valdo nuo
1951 metų, dėl jos elgesio su tibetiečiais.
„Be savo atletų atsiuntimo, tarptautinė bendrija turėtų priminti Kinijos
vyriausybei šiuos klausimus ... Kinija turėtų pasirodyti kaip gera
šeimininkė ir suteikti šias laisves“, - pridūrė jis.
Tremtyje veikiančios vyriausybės premjeras Samdhongas Rinpoche taip pat kritikavo Kiniją ir parėmė Dalai Lamos raginimus dėl
autonomijos, nors daugelis jaunesnių tibetiečių sako, kad autonomijos
nepakanka.
Ši kritika Kinijos atžvilgiu sutapo su simboliniu šimto tibetiečių žygiu
namo, kuris yra su nepriklausomybe siejamų protestų prieš Pekino olimpiadą
dalis.
Tūkstančiai žmonių sveikino budistų vienuolius raudonomis kepurėmis ir 10
moterų, kurie ketino kirsti Kinijos sieną.
Indijos policija uždraudė maždaug šimtui tibetiečių išeivių įvykdyti savo planą
pamėginti kirsti sieną į Tibetą, pranešė pareigūnai.
„Išleidome ... įsakymą žygio dalyviams neišvykti iš Kangros rajono ir jei
jie pažeis šį įsakymą, bus imtasi visų būtinų veiksmų", - sakė rajono
policijos viršininkas Atulas Phuljile.
Italijos parlamentaras Sergio D'Elia išlydėjo šį
simbolinį žygį namo. „Kiekvieno laisvę mylinčio žmogaus pareiga paremti šį
žygį“, - sakė jis.
Tibeto aktyvistai taip pat planuoja gegužės mėnesį Dharamsaloje surengti
„Tibeto olimpiadą“ ir pasiųsti drauge su žygio dalyviais degantį deglą.
Tibetiečiai Olimpijoje uždegė 2008-ųjų Pekino olimpiados protesto ugnį
Tibetiečių grupė pirmadienį Olimpijoje
uždegė simbolinę ugnį, kuria protestuoja prieš Tibeto okupaciją, Kinijai
šiemet rengiant olimpines žaidynes.
„Tai buvo penkių minučių ceremonija, kurią atliko dešimties tibetiečių
grupė, - sakė vienas Olimpijos archeologijos muziejaus darbuotojas. - Jie
neturėjo leidimo patekti į senovinį stadioną, todėl atliko (ceremoniją)
automobilių stovėjimo aikštelėje šalia jo".
Policija sustabdė jų ceremoniją, įvyko nedidelis peštynės, tačiau niekas
nebuvo areštuotas, sakė vietos policijos direktorius Atanasijas Spiropulas.
„Diskretiškai juos sustabdėme, nes tokios ceremonijos archeologiniuose
objektuose neleidžiamos", - sakė jis.
Olimpinės ugnies ritualas, kurio metu uždegamas olimpiados deglas,
Olimpijoje rengiamas nuo 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių.
Oficiali Pekino olimpiados ceremonija Olimpijoje bus surengta kovo 24
dieną.