Balsavusiųjų apklausa parodė, kad opozicijoje esantys socialistai per
kitą sekmadienį įvyksiantį lemiamą rinkimų ratą turi galimybių pasirodyti
daug geriau nei N.Sarkozy Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP). Šie vietos
rinkimai laikomi referendumu dėl N.Sarkozy darbo prezidento poste.
Pietiniame Rodeze socialistams rotušė atiteko pirmą kartą per 55 metus,
be to, jie atgavo Ruaną Normandijoje.
Socialistai išsaugojo tvirtas pozicijas sostinėje Paryžiuje ir jau per
pirmąjį ratą įsitvirtino trečiajame pagal dydį Prancūzijos mieste Lione,
taip pat - šalies šiaurėje esančiame Lilyje.
Paryžiaus meras Bertrand'as Delanoe, kylanti kairiųjų
žvaigždė ir vienas populiariausių Prancūzijos politikų, sulaukė akivaizdaus
pritarimo savo vykdomai miesto politikai, kuri yra palanki aplinkai. Jis
pirmajame rate surinko maždaug 41,6 proc. balsų, o jo varžovė iš dešiniųjų
stovyklos Francoise de Panafieu - 27,9 proc. balsų.
B.Delanoe Žaliųjų partijos sąjungininkai surinko 6,7 proc. balsų.
Visos šalies mastu kairiosios pakraipos partijos gavo maždaug 47 proc.
balsų - gerokai daugiau nei UMP ir jos sąjungininkai (45 proc.), rodo Vidaus
reikalų ministerijos paskelbti rezultatai.
Rinkėjų aktyvumas buvo didelis, beveik 70 procentų.
Tačiau UMP sakė, kad šie rezultatai nėra tokie blogi kaip prognozuota ir
nereiškia vyriausybės politikos išpeikimo.
„Kairieji gerina pozicijas, dešinieji priešinasi geriau nei tikėtasi", -
taip apie šį balsavimą, kuris buvo pirmasis N.Sarkozy populiarumo išbandymas
po pernai laimėtų prezidento rinkimų, rašo dešiniosios pakraipos laikraštis
„Le Figaro".
Socialistų lyderis Francois Hollande'as sakė, kad
rinkėjai „perspėjo Respublikos prezidentą ir vyriausybę dėl politikos,
vykdytos pastaruosius devynis mėnesius".
Socialistė Segolene Royal, kuri ragino rinkėjus
„nubausti" N.Sarkozy vyriausybę, paragino juos išlaikyti spaudimą ir
antrajame rate.
44 mln. Prancūzijos rinkėjų buvo kviečiami rinkti 37 tūkst. miestų ir
kaimų merus ir vietos tarybų narius, taip pat - pusę visų šimto departamentų
tarybų narių.
Iki sekmadienio rinkimų N.Sarkozy UMP kontroliavo 55 proc. visų miestų,
kuriuose gyvena po daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų. 2001-aisiais ši partija
iš kairiųjų paveržė 23 tokius miestus.
Vis dėlto šis balsavimas daro tik nedidelį poveikį nacionalinei
politikai: iš 20 vyriausybės narių, siekiančių postų vietos valdžioje,
aštuoni buvo išrinkti jau pirmajame rate ir tik švietimo ministro Xavier
Darcoso laukia rimtas iššūkis.
Prezidento 21 metų sūnus Jeanas, surinkęs 52 proc. balsų, gavo
kantono vietą turtingame Paryžiaus priemiestyje Neji, kuris maždaug prieš 30
metų padėjo iškilti jo tėvui.
N.Sarkozy, kuris rinkimus pernai gegužę laimėjo iškėlęs didelių
ekonominių ir socialinių reformų programą, populiarumas nuo sausio mažėjo, o
praėjusią savaitę pritarimas jo darbui buvo tik 38 procentai.
Apklausų organizatoriai tokį didelį smukimą aiškina prasta ekonomikos
padėtimi ir įspūdžiu, kad prezidento dėmesį atitraukia asmeninis gyvenimas.
Jis neseniai išsiskyrė su antrąja žmona Cecilia ir vedė
dainininke tapusią eksmanekenę Carlą Bruni.
„Mums tiek kartų sakė, jog tai bus absoliuti katastrofa, kad tai pasirodė
labiau kaip nedidelis pralaimėjimas", - radijui RTL sakė UMP generalinis
sekretorius Patrickas Devedjianas.
N.Sarkozy atmetė didelio vyriausybės pertvarkymo po šių rinkimų galimybę
ir pažadėjo laikytis reformų kurso nepaisant požymių, kad ekonomika šiemet
liks vangi.
Nors N.Sarkozy populiarumas mažėja, rinkimai nevirto didžiule kairiųjų
sėkme, nors keli mažesni miestai ir perėjo iš N.Sarkozy stovyklos į
socialistų rankas.
Politikos apžvalgininkas Philippe'as Braud pirmojo rato
rezultatus apibūdino labiau kaip „perspėjamąjį šūvį". Abi stovyklos dabar
prieš antrąjį rinkimų ratą stengiasi susitarti su centristų kandidatais.
Tačiau kairiosios pakraipos laikraščiui „Liberation" kairiųjų pergalės
vis dėlto rodo nepritarimą N.Sarkozy, kuris suerzino rinkėjus keliais
klaidingais žingsniais.