Rusijos ekspertai pažymi, kad praktiškai sugrįžti prie vadinamojo „Kozako
memorandumo“, kurį Maskva buvo pasiūliusi dar prieš trejus metus, visiškai
įmanoma.
„Netrukus turi ateiti ta diena, kai galutinai išspęsime šį klausimą, -
pareiškė V.Voroninas interviu laikraščiui „Kommersant“, išspausdintame
antradienį. - Tie santykiai, kurie šiandien susiklostė tarp mūsų ir Rusijos,
yra pagrindas pareikšti optimizmą, kurio jau neįmanoma nuslėpti“.
Pasak V.Voronino, problema bus sprendžiama remiantis įstatymu dėl
Padniestrės statuso, kurį Moldovos parlamentas vienbalsiai priėmė 2005 metų
liepą.
Jis nustatė Padniestrės, kaip „autonomijos su plačiais respublikos
įgaliojimais, su savo vėliava ir herbu, taip pat su teise išsaugoti rusų ir
ukrainiečių kalbas kaip valstybines, statusą.
Išspręsti konfliktą, vykstantį nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, padės,
kaip mano V.Voroninas, dar vienas dokumentas: Deklaracija dėl nuolatinio
Moldovos neutraliteto, kurią turi pasirašyti visi derybų dėl padėties
Padniestrėje sureguliavimo dalyviai - Rusija, Ukraina, JAV, Europos Sąjunga
(ES) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).
„Kiekviena šalis pati nusprendžia, ar ji bus neutrali, - sakė
V.Voroninas, atsakydamas į klausimą, kaip žiūri į šį siūlymą Vašingtonas ir
Briuselis. - Mes neprašome jų sutikimo, o prašome pripažinti tarptautiniu
mastu neutralų statusą“.
Drauge V.Voroninas patikslino, kad jo šalis neatsisako planų po kurio
laiko įstoti į ES.
Jis davė suprasti, kad jeigu Padniestrė susivienys su Moldova, Kišiniovas
neperžiūrės privatizavimo rezultatų minėtoje nepripažintoje respublikoje,
per kurį daugelį įmonių ėmė kontroliuoti Rusijos verslas, bet Rusijos
taikdariams teks palikti šalį.
„Mes sutiktume, kad būtų civiliniai stebėtojai, bet ne kariniai
taikdariai“, - sakė jis.
V.Voroninas vylėsi, kad Padniestrės klausimas bus išspręstas iki eilinių
parlamento rinkimų Moldovoje numatytų 2009 metais.
„Aš labai norėčiau, kad į naują Moldovos parlamentą patektų Padniestrės
gyventojų atstovų“, - sakė jis.
Moldovos prezidentas taip pat neatmetė galimybės, kad jo šalis pasitrauks
iš ekonominio susivienijimo GUAM, į kurį įeina Gruzija, Ukraina,
Azerbaidžanas ir Moldova ir kurią daug kas laiko atsvara Rusijos įtakai
buvusiose sovietinėse šalyse.
„GUAM ateitis miglota. Jeigu nebus ekonominio intereso, sėdėti jame kaip
atsvarai kažkam mums nereikia. Moldova ne tokia šalis, kad būtų atsvara kam
nors“, - sakė jis.
„Tai visiškai realu, - komentavo V.Voronino teiginius NVS šalių instituto
direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas. - Rusija davė sutikimą, kad
Moldova susivienytų mainas už atsisakymą stoti į NATO) lygiai prieš trejus
metus, kai pasiūlė vadinamąjį Kozako memorandumą“.
Kaip mano V.Žarichinas, Kišiniovo pozicijos pasikeitimą lėmė kelios
vidaus politikos priežastys. Jo nuomone 2003 metais Moldovos vadovybė
nuogąstavo, kad Padniestrę remiantis elitas su savo „ištvermingumu ir
energingumu“ užgrobs vienoje bendroje valstybėje svarbiausius aukščiausius
postus.
Dabar, mano jis, svarbiausia kitkas. Rumunijai įstojus į ES, Moldovos
gyventojai ėmė masiškai prašyti suteikti jiems gretimos šalies pilietybę,
taigi be Padniestrės V.Voroninui, pasak jo, gresia „prezidento be piliečių“
likimas.
V.Žarichinas mano, kad pats Padniestrės regiono, kurio gyventojai
neigiamai žiūri į stojimą į NATO, buvimo Moldovos sudėtyje faktas garantuos
neprisijungimą prie Aljanso.
2003 metais Moldova atmetė Rusijos tarpininko Dmitrijaus Kozako pasiūlytą
Padniestrės sureguliavimo planą. Prezidentas Vladimiras Putinas tada atšaukė
numatytą vizitą į Kišiniovą.
Vėliau Rusija nutraukė moldaviško vyno eksportą. To pagrindas buvo
Rusijos tarnybų, kontroliuojančių jo kokybę, pretenzijos, bet daug kas mano,
kad tai - ekonominės sankcijos.