Pirmą apsilankymo Irano sostinėje Teherane dieną pasižadėjau vienai konservatyvios islamiškos partijos aktyvistei apie jos tėvynę parašyti teigiamą rašinį. Mat ši įtikinėjo, kad JAV bei Europos žurnalistai čia atvyksta vien ieškodami negatyvių temų ir siekdami apjuodinti revoliucijos laimėjimus.
Nors žinojau, kad parlamento rinkimuose praeivius agitavusi balsuoti už konservatyvią partiją 21 metų sociologijos studentė lietuviško teksto nesupras, tačiau nutariau tesėti garbės pažadą. Juolab kad mergina atsilygindama žadėjo aprodyti Teherano universitetą - didžiausią ir prestižiškiausią šalies aukštąją mokyklą, garsėjančią studentų neramumais.
Tema pozityviam rašiniui gimė ten pat gatvėje, kai nusprendžiau pasidomėti, kodėl nemažai jaunų merginų vaikščioja su pleistrais ant nosies. Paaiškėjo, kad visoms joms neseniai buvo atliktos plastinės nosies operacijos, o Iranas pirmauja pasaulyje pagal šių operacijų skaičių.
Gaila, tačiau nė viena iš keliolikos kalbintų merginų su pleistrais nesutiko fotografuotis, o be jų leidimo to daryti slapta nesiryžau. Mat priekabiavimą prie moterų griežtai baudžia slaptoji moralės policija, beje, ir prieš tai vos nepraradau savo fotoaparato už tai, kad be atsiklausimo fotografavau vairuotojui baudos kvitą išrašantį policininką.
Be to, internete teko skaityti apie vieną Kanados žurnalistę, patekusią į kalėjimą už bandymą įamžinti Irano prostitutes ir per areštą neišaiškintomis aplinkybėmis mirusią moterį. Tad nusprendžiau nerizikuoti ir apsiriboti šiaip gražesnių merginų nuotraukomis, nes dauguma jų, pasirodo, irgi darėsi plastines operacijas.
Saros vardu prisistačiusi 26 metų mergina teigė, kad operacijai ryžosi todėl, jog veidą pasigražino visos jos draugės, ir ji ėmė kompleksuoti dėl didesnės nosies. Po operacijos mergina esą tikrai pasijautė geriau, įgijo didesnį pasitikėjimą savimi ir ėmė dažniau šypsotis.
Kadangi Sara nesugebėjo atsakyti, ar iranietės taip gausiai darosi opracijas todėl, kad turi didžiausias nosis pasaulyje, nusprendžiau pasidomėti vienoje valstybinėje ligoninėje. Priimamajame pasitiko labai simpatiška, tačiau kiek didoka nosimi mergina, nemokėjusi angliškai ir neįstengusi atsakyti, kodėl nesidaro plastinės operacijos.
Iškviestas gydytojas pareiškė, kad pas juos plastinės operacijos nedaromos, tačiau davė adresą vieno bendradarbio, kuris tuo užsiima privačiai po darbo valandų. Vėliau sužinojau, kad oficialias licencijas plastinėms operacijoms šalyje turi tik pusantro šimto chirurgų, tačiau tuo užsiima visi, kas netingi.
Dėl daugybės pacientų skundų, kad operacijos buvo atliktos blogai, vietos teisingumo ministras įsteigė specialią kontrolės tarnybą. Pastaroji vien 2001-2004 metais dėl tokių nusiskundimų nubaudė 459 medikus, o 21 uždraudė metus užsiimti gydytojo praktika.
Vakarų specialistams tikrai nebūtų lengva konkuruoti su iraniečiais veido plastikos chirurgais, mat pastarieji turi žymiai didesnę patirtį. Kaip teigia Anglijos žiniasklaida, šioje šalyje per metus padaroma tik apie 7 tūkst. nosies mažinimo operacijų, kai tuo tarpu vienas garsus Irano chirurgas jų atliko daugiau nei 30 tūkst.
Teherane nosies mažinimo operacija kainuoja nuo 300 iki 1000 JAV dolerių, nors užsieniečiams ji gali atsieiti ir keleriopai brangiau.
Ligoninėje gautu chirurgo adresu nepasinaudojau, mat netrukus gatvėje pastebėjau kitų privačių gydomųjų kabinetų reklamas. Nors plastikos specialisto Farasho Vasho priimamajame sėdėjo šešios juodomis čadromis apsigaubusios merginos, sekretorė mane palydėjo pas gydytoją be eilės.
Chirurgui pasakiau, kad mano tariama žmona lenkė jaudinasi dėl didelės nosies, ir paprašėme pasidomėti galimybe operaciją darytis Irane - šalyje, kuri lyderiauja pasaulyje pagal jų skaičių. Tokie pagyrimo žodžiai labai pradžiugino mediką, ir šis ėmė girti savo bei kolegų patirtį ir pasiekimus.
F.Vasachas tvirtino, kad per metus padaro 60-80 nosies koregavimo operacijų, ir teigė, jog nemažai jo pacientų yra iš kitų kaimyninių valstybių - Kuveito, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų. 80 procentų pacientų esą yra moterys.
Vyrai plastines operacijas vien dėl grožio pastaruoju metu esą irgi vis labiau pamėgsta, nors dar neseniai operuodavosi tik po sporto traumų, nelaimingų atsitikimų ar dėl ligos. Moterys esą gėdijasi prisipažinti, kad darosi operaciją vien estetikos sumetimais, ir tvirtina, jog vaikystėje patyrė nosies traumą ar dėl persirgtos ligos atsirado kvepavimo sunkumų.
Tačiau paklausus, kokios nosies pageidautų, iranietės esą neretai parodo atsineštas JAV daininkių Britney Spears ar Jennifer Lopez nuotraukas. Kai kurios esą pageidauja pagal minėtų žvaigždžių išvaizdą perdaryti ir smakrą, antakius, lūpas ar skruostikaulius, ir tada tenka jas nukreipti pas tokias operacijas darančius kolegas.
F.Vasachas tvirtino, kad plastinės nosies operacijos suklestėjo po 1979 m. revoliucijos, kai moterys ėmė dėvėti visą kūną dengiančias čadras. Esą iki tol pripratusios įmantria šukuosena bei atitinkamu makiažu maskuoti grožio trūkumus, moterys nebeteko šios galimybės, ir iš prigimties turimos didokos nosys tapo labai matomos.
Gydytojas nemano, kad šios operacijos visoms pacientėms yra būtinos, tačiau dalis jas darosi vien dėl mados, mat žiūri palydovines programas ir žavisi Holivudo žvaigždėmis. Teherano universiteto medicinos fakulteto profesorius H.Abidipouras vietos žiniasklaidoje paragino medikus neskubėti daryti plastinių operacijų, ir visų pirma pacientes siųsti konsultacijoms pas psichologą ar psichiatrą.
Manoma, kad operacijos iš dalies suklestėjo todėl, jog jas užtarė revoliucijos vadas ajatola Khomeinis. Spėjama, kad to prašė kiti šalies lyderiai, norėdami, jog šių dukroms bei žmonoms slapta nebereikėtų važinėti pas užsienio chirurgus.
Kaip ten bebūtų, tačiau šiuo metu Irano nosies gražinimo specialistai yra žinomi visame pasaulyje. Net to nežinant Teherane neįmanoma nepastebėti daugybės simpatiškai atrodančių merginų.
Jei plastinės operacijos joms suteikia didesnį pasitikėjimą ir pasitenkinimą savimi, tai tikrai pagirtina. Prieš tai lankęsis musulmoniškame Egipte ir Tunise galiu pripažinti, kad Irano merginos yra ir simpatiškesnės, ir atviresnės, ir komunikabilesnės.
Priešingai nei Egipte, užkalbintos iranietės ne sprunka į šoną, bet atvirai šypsosi, atsakinėja į klausimus ir net leidžiasi pakviečiamos kartu išgerti kavos. Angliškai susikalbėti irgi dažniausiai pavyksta su moterimis, nes, pasirodo, kad vyrai sudaro tik trečdalį aukštųjų mokyklų studentų.
Tačiau aukštojo mokslo diplomai nedaro įspūdžio valdininkams, ir valstybinėje administracijoje dirba tik du procentai tarnautojų moterų, o islamo dvasiškiai siūlo apriboti studenčių kiekį universitetuose. Tačiau šie pastebėjimai jau yra apie Irano trūkumus, o buvau jų pasižadėjęs šiame rašinyje neliesti.
Tad straipsnį užbaigiu paprasto gatvės turisto įspūdžiu - Teherane yra daugybė gražių moterų, kurios dėl svo dailių nosyčių yra dėkingos gabiems vietos plastikos chirurgams.