„Apgalvotai ar neapgalvotai, vyksta tam tikras kultūrinis genocidas", -
sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad Tibete su tibetiečiais elgiamasi kaip
su „antrarūšiais piliečiais".
„Jie (kinai) paprasčiausiai kliaujasi jėgos naudojimu siekiant imituoti
taiką, taiką, įvestą jėga, panaudojant teroro valdymą. Prašom ištirti, jeigu
įmanoma ... Kokia nors tarptautinė organizacija pirmiausia gali pabandyti
pasidomėti situacija Tibete", - sakė jis.
Budistų dvasinis lyderis neragino boikotuoti Pekino olimpiados, kaip
reikalavo daug tibetiečių išeivių.
„Kinų liaudžiai ... reikia tuo didžiuotis. Kinija nusipelno būti
olimpinių žaidynių šeimininke", - sakė jis, bet pridūrė, jog Pekinui reikia
„priminti, kad jis būtų geras olimpinių žaidynių šeimininkas".
Jis paprašė Kinijos pripažinti jo seniai deklaruojamą poziciją, kad jis
Tibetui nori autonomijos, o ne nepriklausomybės, ir kad jo kampanija yra
nesmurtinė.
Paklaustas, ar galėtų nutraukti tibetiečių protestus, jis atsakė: „Tokių
galių neturiu".
Neramumai Tibete prasidėjo po tris dienas trukusių šimtų vienuolių
protestų Lhasoje, Indijoje ir kitose pasaulio vietose, kuriais buvo
paminėtos žlugusio 1959-ųjų sukilimo prieš kinų valdymą metinės.
JAV valstybės sekretorė Condoleezza
Rice paragino Kinijos valdžią elgtis santūriai, stengiantis
įveikti dabartinę politinę krizę Tibeto autonominiame rajone.
„Mes raginame Kinijos vyriausybę elgtis santūriai, imantis priemonių dėl
dabartinių protesto akcijų. Mes primygtinai raginame visas šalis vengti
smurto“, - sakoma šeštadienį vakare išplatintame rašytiniame pareiškime.
Valstybės sekretorė pažymėjo, jog didžiai apgailestauja, kad penktadienį
Tibeto administraciniame centre, Lhasoje, „riaušės, kilusios po taikių
protestų, pareikalavo žmonių aukų“.
„Aš sunerimusi, kad smurtas tęsiasi. Man nerimą kelia ir pranešimai apie
labai sustiprėjusį policijos ir armijos aktyvumą Lhasoje ir aplink ją“, -
sakoma dokumente.
Valstybės sekretorė priminė, kad prezidentas George'as W.Bushas „nuosekliai ragina Kinijos vyriausybę pradėti turiningą dialogą“ su
dvasiniu Tibeto budistų vadovu Dalai Lama, - ir tiesiogiai, ir per jo
atstovus, siekiant „sureguliuoti senus su Tibetu susijusius klausimus“.
„Mes raginame Kiniją gerbti pagrindinę ir visuotinai pripažintą visų savo
piliečių teisę taikiai reikšti politines ir religines pažiūras. Mes raginame
Kiniją išlaisvinti visus vienuolius ir kitus asmenis, sulaikytus už tai, kad
taikiai reiškė savo pažiūras“, - sakoma pareiškime.
JAV administracijos vardu C.Rice paragino Pekiną pakoreguoti tuos savo
politikos Tibeto atžvilgiu aspektus, kurie „sukėlė įtampą bandant paveikti
vietos religiją, kultūrą ir egzistencijos šaltinius“.
Tuo tarpu Lhasos meras Doje Cezhugas pareiškė, kad
sekmadienio ryte padėtis visame Tibete „normalizavosi“. Pasak jo, neramumus
sukėlė „saujelė vienuolių ir į savivalę linkusių asmenų, kurie niokojo,
plėšė ir degino“.
Šeštadienį Tibeto oficiali valdžia iškėlė ultimatumą penktadienį kilusių
riaušių dalyviams - pasiduoti iki pirmadienio vidurnakčio. Šiuo atveju
valdžia žada pasigailėti protestuotojų, priešingu - imtis griežčiausių
priemonių.
„Separatistų sumanymas nebus realizuotas, - pareiškė Tibeto vyriausybės
vadovas. - Mes veiksime ryžtingai, kaip reikalauja įstatymai“.
Jis taip pat pareiškė, kad šaunamieji ginklai nebuvo naudojami.
Informacijų agentūros Tibeto sostinėje Lhasoje pranešė, kad šeštadienį
ryte būta naujų susirėmimų, tiesa, menkesnių nei išvakarėse.
Policija prieš demonstrantus senajame miesto kvartale panaudojo ašarines
dujas, tačiau tai nepasaugojo nuo išpuolių prieš kelias kinų parduotuves,
kurios per penktadienio neramumus nenukentėjo. Po to senasis kvartalas buvo
apsuptas.
Daugelis miestiečių baiminasi naujų smurto protrūkių.
Neramumai prasidėjo penktą dieną po to, kai buvo paminėtos 1959 metų
tibetiečių sukilimo, kuri Kinija nuslopino, metinės.
Šimtai protestuojančių budistų vienuolių reikalauja Tibeto
nepriklausomybės.
Slopindamos 1959 metų sukilimą kinų pajėgos išžudė dešimtis tūkstančių
tibetiečių, nurodoma tremtyje esančios Tibeto vyriausybės interneto
svetainėje.
Po šio sukilimo Dalai Lama turėjo bėgti iš savo tėvynės.
Kinai Tibetą pradėjo valdyti 1951-aisiais - praėjus metams po to, kai
atsiuntė pajėgas šiam regionui „išvaduoti“. Pekinas ir dabar smerkia Dalai
Lamą už tai, ką vadina jo pastangomis siekti Tibeto nepriklausomybės.