Europos Sąjungos šalių sporto ministrai nepritaria Pekino olimpinių
žaidynių boikotui, nepaisydami pastarųjų įvykių Tibete.
Tai ministrai pranešė pirmadienį po derybų su TOK vadovybe Slovėnijoje.
Anksčiau kai kurios teisių gynimo organizacijos ir kai kurie
visuomeniniai veikėjai paragino boikotuoti Pekino vasaros olimpines
žaidynes, protestuodami prieš Kinijos veiksmus Tibeto autonominiame rajone.
Europos Sąjungos šalių sporto žinybų vadovų nuomone, politika neturi
daryti įtakos sportui, ir boikotas turėtų ribotų padarinių.
„Aš prieštarauju olimpinių žaidynių Kinijoje boikotavimui“, - pareiškė
pirmininkaujančios Europos Sąjungoje Slovėnijos sporto ministras Milanas
Zveras.
Šeštadienį ES vyriausiasis išorės ir saugumo politikos koordinatorius
Javieras Solana pareiškė, kad Europos Sąjunga neketina
boikotuoti Pekino olimpiados dėl įvykių Tibeto Lhasoje. Pasak jo, ES „šiaip
ar taip bus Pekino olimpiadoje“.
Rusijos URM pavadino „nepriimtinu mėginimą politizuoti 2008 metų vasaros
olimpinių žaidynių rengimą Kinijoje.
„Rusija ne kartą pareiškė, jog Tibetas yra neatimama Kinijos dalis, o
tarpusavio santykių su Dalai Lama sureguliavimas - KLR vidaus reikalas“, -
sakoma Rusijos užsienio politikos žinybos pareiškime.
Neramumai Lhasoje, Tibeto autonominio rajono sostinėje, kilo praėjusios
savaitės pabaigoje ir tęsėsi kelias dienas. Tibetiečių dvasinis lyderis
Dalai Lama apkaltino Kiniją „valdant teroro būdu“ ir „kultūros genocidu“.
Mačiusieji praneša, kad Lhasos gatvėse yra daug policininkų. Pirmadienį
baigėsi terminas savanoriškai pasiduoti kurį nurodė Kinijos valdžia riaušių
organizatoriams. Tibetiečiai, esantys užsienyje, teigia, kad saugumo pajėgos
jau suiminėja disidentus, esančius autonomijos sostinėje.
Aukštas Kinijos valdžios atstovas pareiškė, kad Tibete Kinijos kareiviai
nenaudojo šaunamųjų ginklų protesto akcijoms slopinti.
KLR Tibeto autonominio rajono liaudies vyriausybės vadovas Jamba
Puntsogas sakė, kad padėtis Lhasoje normalėja. Pasak
gubernatoriaus, per protesto manifestacijas „13 nesusijusių su riaušėmis
civilių sudegino arba mirtinai sumušė siautėjanti minia, sužeistas 61
policininkas, tarp jų šeši -rimtai“.
Kaip pranešė Kinijos valdžia, riaušių dalyviai padegė daugiau kaip 300
pastatų, tarp jų - 214 parduotuvių, taip pat 56 automobilius.
Pekinas vadina įvykius Lhasoje maištu ir mano, kad Vakarų informacijos
priemonės neteisingai nušviečia įvykius. „Jos supainioja tiesą su melu,
vadindamos įvykusius pogromus „taikia demonstracija“. Be to, jos juodina
teisėsaugos institucijas, palaikančias tvarką, kaltindamos jas „taikios
demonstracijos nuslopinimu“, - sakė J.Puntsogas.
Tuo tarpu Tibeto vyriausybė tremtyje pareiškė, kad Kinijos saugumo
pajėgoms slopinant tibetiečių akcijas, žuvo ne mažiau kaip 80 žmonių.
Vyriausybės, kuri rado prieglobstį Indijoje, nariai pranešė, kad turi
kelis informacijos šaltinius, patvirtinančius šį skaičių.
Kinijos valdžia kruopščiai kontroliuoja žurnalistų patekimą į Tibetą,
todėl patikrinti informaciją itin sunku.
Pirmadienį tapo žinoma, kad Kinijos valdžia išsiunčia iš Tibeto 15
Honkongo reporterių grupę motyvuodama tuo, esą ji dirbanti „nelegaliai“.
Apie tai šiandien pranešė Honkongo žurnalistų asociacija, draudimą
nušviesti įvykius Lhasoje pavadinusi „neleistinu“. Asociacija pareiškia, kad
Honkongo žurnalistai, tarp kurių buvo kelios televizijos filmavimo grupės,
turėjo visus dokumentus dirbti Lhasoje.
Tačiau jie buvo nuvežti į oro uostą ir įsodinti į lėktuvą, apmokėjus
bilietus iki Čengdu. O juk Kinija Honkongui yra garantavusi plačios
autonomijos teises, įskaitant ir žodžio laisvę.
Honkongo televizija viena pirmųjų pranešė, kad į Lhasą įvažiavo apie 200
sunkvežimių su ginkluotais kareiviais - po 40-60 kiekviename.
Praėjusį savaitgalį Tibeto autonominio krašto valdžia laikinai nutraukė
leidimų išdavimą užsieniečiams, norintiems apsilankyti Tibete, ir pasiūlė
visiems turistams „saugumo sumetimais“ apleisti šį aukštikalnių rajoną.