JAV valdžios elitas atvyko į Maskvą švelninti Rusijos ir JAV santykių

„Interfax“-BNS
JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir Pentagono vadovas Robertas Gatesas pirmadienį atvyko į Maskvą vesti derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu pagal formulę „du plius du“.
Tačiau ekspertai abejoja, ar per šių aukštų pareigūnų dviejų dienų vizitą Rusijos sostinėje Vašingtonui ir Maskvai pavyks sureguliuoti nesutarimus dėl virtinės problemų - nuo priešraketinės gynybos iki Kosovo statuso.
Pakeliui į Maskvą R.Gatesas pareiškė žurnalistams, kad Amerika neketina pateikti Rusijai kokių nors naujų siūlymų dėl PRG dalių dislokavimo Rytų Europoje. B.Gatesas ir C.Rice tikisi išgirsti rusų atsakymą į anksčiau pateiktus savo siūlymus dėl bendradarbiavimo kuriant PRG sistemą.
„Mes pateikėme daug ką ant derybų stalo, ir dabar jiems atėjo laikas atsakyti tuo pačiu“, - sakė Pentagono vadovas.
Drauge jis pavadino perdėjimu kalbas apie tai, kad Maskva ir Vašingtonas artėja prie susitarimo dėl PRG sudarymo.
„Mes pasiryžę dėti pastangas, pažiūrėti, ką mes galime padaryti bet kažkuriame etape mes turime pamatyti ir kokių nors Rusijos nuolaidų“, - pareiškė JAV gynybos sekretorius.
Pentagono vadovas taip pat davė suprasti, kad kokių nors konkrečių susitarimų per vizitą Maskvoje tikriausiai nebus pasirašyta.
„Akivaizdu, kad susitarimus turi sudaryti prezidentai (George`as W.) Bushas ir (Vladimiras) Putinas arba išrinktasis prezidentas (Dmitrijus) Medvedevas. Mano ir Condi uždavinys - parengti dirvą tokiam susitarimui“, - sakė R.Gatesas.
Aukštas Rusijos URM pareigūnas pranešė agentūrai „Interfax“, kad „partneriai Amerikoje sako, jog jie atveš tai, apie ką kalbėjo žodžiu spalį per ankstesnį susitikimą pagal formulę „du plius du“.
Jis priminė, kad Amerikos delegacija spalį Maskvoje siūlė, be kita ko, leisti Rusijos karininkams būti PRG objektuose Lenkijoje ir Čekijoje, taip pat kitas priemones, kurios išsklaidytų Rusijos nuogąstavimus dėl JAV planų.
„Jie sakė, kad radaras Čekijoje būtų užbetonuotas taip, jog į Rusijos pusę jis nežiūrėtų, taip pat raketos-gaudytuvai Lenkijoje nebūtų laikomos šachtose“, - pridūrė jis.
Pasak jo, „tai - ne kardinalus problemos sprendimas, tai - iš tikrųjų kolektyvinės rizikų stebėjimo sistemos kūrimas, tai - skaidrumo ir pasitikėjimo priemonė“.
Drauge pareigūnas pažymėjo, kad šiems siūlymams „mes iš esmės pritarėme“.
„Žinoma, tai neišsprendžia problemos, kurią mes pasiūlėme išspręsti, užmezgę iš tikrųjų sąjunginius santykius raketų grėsmėms visame pasaulyje stebėti“, - pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį (ĮGES) Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas pažymėjo, kad Maskva tebereikalauja, jog adaptuotą Sutartį ratifikuotų visos be išimties NATO šalys.
„Mes sakėme ir sakome, kad diskriminacinių pakraščių apribojimų, galiojančių tik Rusijai, ji daugiau nebesilaikys“, - pareiškė Gynybos ministerijos pareigūnas.
„Ištrinti padėtį“
V.Putinas turi perduoti valdymo vadžias išrinktam naujam prezidentui Dmitrijui Medvedevui gegužę, ir kai kurie politologai aiškina šį vizitą G.W.Busho administracijos pareigūnų noru suvokti, kokį vaidmenį V.Putinas ketina vaidinti Rusijos politiniame gyvenime ateityje.
„Akivaizdu, kad derybos dėl PRG - labai svarbi dalis, bet kita šios kelionės dalis - tai galbūt kažkas panašaus į siekį suvokti, kas vyksta Rusijos viduje“, - sako Glenas Howardas, analitinės organizacijos „Jamestown Foundation“, tiriančios Rusijos klausimus, vadovas.
„Jie mėgina išsiaiškinti padėtį, kad sužinotų, kas duos įsakymus“, - priduria G.Howardas.
Tikimasi, kad baigiantis vizitui C.Rice ir B.Gatesas susitiks ir su D.Medvedevu, ir su V.Putinu, kuris pareiškė esąs pasiryžęs tapti premjeru naujojoje vyriausybėje.
Jungtinėse Valstijose šiais metais vyks savos politinės permainos: lapkritį šalyje numatyti prezidento rinkimai, kurių nugalėtojas taps valstybės vadovu, ir G.W.Busho administracija baigs savo darbą.
Per derybas taip pat bus svarstomas Strateginės ginkluotės mažinimo susitarimas, kurio galiojimo laikas baigiasi 2009 metais. Sutartis, pasirašyta Maskvoje 1991 metais, nustato didžiausią leistiną branduolinės ginkluotės kiekį Rusijai ir JAV.
Rusija siekia sudaryti naują susitarimą, kuris pakeistų dabartinę sutartį. Baltieji rūmai anksčiau siūlė mažiau formalų susitarimą, bet aukštas administracijos pareigūnas sakė, kad dabar Vašingtonas suinteresuotas sutartimi, kuri pakeistų esamą sutartį ir turėtų privalomą juridinę galią.
Be kita ko, Rusijos ir JAV nuomonės skiriasi dėl Kosovo nepriklausomybės paskelbimo šį vasarį, kurią parėmė Vašingtonas, bet užprotestavo Maskva, taip pat dėl požiūrio į Irano branduolinę programą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.