Žiūrėkite reportažą iš Kinijos.
Atsirado ir daugiau plakatų: „Atėjo laikas – dabar arba niekada“, „Būsime vergai ar būsime laisvi?“. Pasigirdo šūkiai „Pogyalo“ – „Laisvę Tibetui“, taip išreiškiantys solidarumą su ilgai planuotomis „Dharamsala į Lhasą“ eitynėmis, prasidėjusiomis kovo 10 dieną, kai vėjyje suplevėsavo šimtai geltonų ir rudų Tibeto vėliavų.
„Mes tikėjomės tokios reakcijos, – sakė Sherabas Woeseris, vienas iš eitynių koordinatorių, – Tačiau dabar, kai užgniaužtas pyktis ir nusivylimas prasiveržė, turime rasti būdų, kaip tą suvaldyti“.
Kovo 10-ąją prasidėję mitingai žymi takoskyrą tūkstančiams tibetiečių, daugiausia jaunuoliams, nesutinkantiems su Dalai Lamos nuosaikumu, bet priverstiems pripažinti jo, kaip dvasinio lyderio, autoritetą.
Dėl Kinijos taikomų apribojimų visuomenės informavimo priemonėms labai sunku sužinoti tikrąsias Tibeto sukilimo priežastis. Dauguma užsienyje gyvenančių jaunų tibetiečių mano, kad atėjo laikas nustoti būti stumdomiems Pekino.
„Jo šventenybė yra vienuolis, jis pataria būti kantriems, – sako 33 metų virėjas Nwawangas, daugiau negu prieš dešimtmetį pabėgęs iš Tibeto į Indiją. - Tačiau mes negalime visko palikti taip, kaip yra, mes turime veikti, kol Tibetas, mūsų tėvynė, ir mūsų kultūra dar nėra visiškai sunaikinti. Dabar palankus metas, nes į Kiniją žiūri visas pasaulis“.
Šimtai jaunų vienuolių ir paprastų tibetiečių, įtūžusių dėl kinų panaudotų griežtų priemonių Lhasoje, šeštadienį žygiavo į Jwalamukhi, kur Indijos pareigūnai keturiolikai dienų sulaikė grupę eitynių dalyvių. Beveik 700 žmonių atvyko į miestą iki vakaro. Žygio organizatoriai išsigando, kad aistros gali tapti nevaldomos, ir liepė protestuotojams išsiskirstyti bei nenaudoti prievartos. Sekmadienį prie Tsulagkhango šventyklos susirinko dar daugiau žmonių.
Žygis į Lhasą buvo vidurio kelio idėja – nepatenkintųjų aktyvistų sumanymas. Vienas jų yra Tenzinas Tsundue`as, Indijoje sulaikytas, ir seniai kaip griežtesnio pasipriešinimo šalininkas žinomas žmogus. 2002 metais jis atsidūrė žiniasklaidos akiratyje, kai protestavo ant Mumbajaus penkių žvaigždučių viešbučio, kur tuo metu lankėsi Kinijos premjeras Zhu Rongji.
„Galima sakyti, kad egzistuoja nesutarimai tarp jaunų tibetiečių ir mūsų politinių lyderių, ir būtų geriau, jeigu Dalai Lama pereitų prie griežtesnės politikos, – tada Kinija arba pradėtų rimtai žiūrėti į derybas, arba iš jų pasitrauktų, – sako Lhadon Theton, Niujorke esančios organizacijos „Studentai už laisvą Tibetą“ direktorė. – Manau, kad visi tibetiečiai, išskyrus gal kokį dešimt, nori nepriklausomybės“.
Panašios idėjos skamba ir Nepale, kuris yra nemažos tibetiečių dalies namai, ir kur praėjusią savaitę kasdien vyko demonstracijos. Jų protestus vaikė Nepalo policija, dažnai naudodama prievartą.
Tačiau tai nepaveikė Tenzingo Wangdu, kuris prieš kelis mėnesius buvo Tibeto jaunimo kongreso Nepalo skyriaus prezidentas. Jis su pasididžiavimu rodo randus ant rankos ir nugaros, kuriuos įgijo, kai per protesto akcijas lazdomis buvo mušamas policininkų. „Su randais ant kūno jautiesi kaip su savo broliais Tibete, kurie aukoja gyvybes“.
Tenzing Dolkar mano, kad tibetiečiai norėtų savo santykius su Kinija išspręsti taikiai, tačiau dėl susidariusios padėties to neįmanoma padaryti. „Dalai Lama mums liepia nerėkauti ir nenaudoti prievartos prieš kinus, tačiau situacija tokia, kad jo nurodymų mes jau ne visada galime laikytis“, – kalbėjo ji, likus kelioms minutėms iki taikių eitynių prie budistų šventyklos Katmandu pakraštyje.
Sekmadienį Dalai Lama reporteriams sakė, kas jis vis dar pritaria vidurio kelio politikai – autonomijai Kinijos sudėtyje ir nereikalauja visiškos Tibeto nepriklausomybės. Tačiau, jeigu Tibete ir už jo ribų kilęs impulsas išsilaikys dar kelias dienas, protestuotojų nuomone, tai gali tęstis savaitėmis.
„Mes norime, kad Kinijai brangiai kainuotų okupacija“, – sako Lhadon Theton, kuri vis dar lieka įsipareigojusi nenaudoti prievartos, tačiau planuoja protestus prie ambasadų visame pasaulyje ir tikisi, kad Pekine per olimpines žaidynes protestuotojų bus dar daugiau. „Berlyno siena taip pat griuvo netikėtai“, – sako ji. - Istorija ilga, ir tik laikas parodo, kas gali duoti vaisių“.