Pekinas nurodė visiems tiems, kurie dalyvavo praėjusią savaitę vykusiose
didžiausiose per 20 metų tibetiečių demonstracijose prieš kinų valdymą, per
naktį pasiduoti pareigūnams ir pagrasino, kad priešingu atveju jie sulauks
„rimtų pasekmių“.
Pareigūnai kol kas nepranešė, ar kas nors pasidavė, ir net aktyvistų
grupės, turinčios senų ryšių Tibete, užsiminė, kad joms sunku išsiaiškinti,
kas vyksta šiame Himalajų regione.
„Tai labai, labai įtempta ir bauginanti situacija, - sakė Kate Saunders
organizacijos „Tarptautinė kampanija už Tibetą“
(International Campaign for Tibet). - Tačiau pasidarė daug sunkiau gauti
informacijos“.
Vos keli mėnesiai prieš Pekino olimpines žaidynes įvykę penktadienio
neramumai, per kuriuos, pasak Kinijos, žuvo 13, o pasak tibetiečių išeivių
organizacijų, - maždaug 100 žmonių, vėl atkreipė tarptautinės bendrijos
dėmesį į žmogaus teisių padėtį Kinijoje.
Nors raginimų boikotuoti rugpjūtį įvyksiančią olimpiadą buvo nedaug,
Kinija griežtai atmetė kritiką dėl jos veiksmų slopinant protestus ir
kaltino tibetiečių „gaujas“ dėl „nekaltų žmonių žudymo“.
Premjeras Wen Jiabao antradienį sakė, jog Kinija turi
įrodymų, kad už neramumus yra atsakingos su tremtyje gyvenančiu Tibeto
dvasiniu lyderiu Dalai Lama susijusios grupės.
Dalai Lama paneigė, kad paskatino smurtą ir pasmerkė tai, ką pavadino
Kinijos Tibete vykdomu „kultūriniu genocidu“ ir „teroro valdymu“.
Kinija paskelbė, kad tibetiečių riaušininkai nužudė 13 nekaltų civilių
gyventojų, ir neigė, kad naudojo mirtiną jėgą neramumams slopinti.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas
paragino Kiniją pademonstruoti santūrumą, o JAV valstybės sekretorė
Condoleezza Rice paragino Pekiną pradėti derybas su Dalai
Lama.
Wen Jiabao antradienį pripažino, kad protestai išplito už Tibeto ribų, į
kitas Kinijos dalis.