Rusijai ir JAV nepavyko susitarti dėl priešraketinio skydo

„Nors vakar buvo žadėta, Amerikos siūlymų raštu dėl PRG mes kol kas negavome“, - pranešė trečiadienį Rusijos URM oficialusis atstovas Michailas Kamyninas, atsakydamas į „Interfax“ klausimą.

Antradienį spaudos konferencijoje po Rusijos ir JAV užsienio politikos ir gynybos žinybų vadovų konsultacijų pagal formulę 2+2, Amerikos atstovai pareiškė, kad iki antradienio pabaigos perduos Rusijai raštu išdėstytus siūlymus, kurie turėtų sumažinti Maskvos nuogąstavimus dėl numatomo Amerikos PRG sistemos dalių dislokavimo Lenkijoje ir Čekijoje.

Rusija pavadino šiuos siūlymus svarbiais ir žadėjo juos atidžiai išnagrinėti.

Antradienį paaiškėjo, jog Rusijai ir JAV nepavyko susitarti, kad Europoje būtų dislokuota Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistema.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, jog per derybas su JAVvalstybės sekretore Condoleezza Rice ir Pentagono vadovu Robertu Gatesu taip pat nepavyko prieiti prie vienos nuomonės, kad būtų atnaujinta Strateginės puolamosios ginkluotės (SPG) sutartis, kuri buvo priimta šaltojo karo laikais.

Pranešdamas apie nesėkmingą derybų pabaigą S.Lavrovas sakė spaudos konferencijoje: „Žinoma, mes aptarėme ir tuos klausimus, dėl kurių kol kas nepasiekėme sutarimo, aš turiu omenyje, priešraketinę gynybą ir būsimąjį strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo režimą, kai baigs galioti SPG-1 sutartis kitų metų gruodį“.

Maskva prieštarauja PRG sistemos dislokavimui Europoje, teigdama, kad ji kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.

Vašingtonas mano, kad PRG sistema būtina, siekiant apsiginti nuo vadinamųjų piktavalių šalių, prie kurių JAV priskiria Iraną ir Šiaurės Korėją.

„Kadangi JAV tvirtai nusprendė sukurti PRG trečiąjį pozicinį rajoną Europoje, mes manome, jog nesutikdami su mumis iš esmės, jie pripažino, kad dėl jų projekto įgyvendinimo mes pagrįstai nuogąstaujame, ir mes pasiūlėme, kaip išsklaidyti ar sumažinti šiuos nuogąstavimus“, - sakė S.Lavrovas.

Matyt, S.Lavrovas kalbėjo apie ankstesnius Vašingtono siūlymus, kurie leis Rusijos kariniams pareigūnams tikrinti PRG objektus. Amerika taip pat siūlo, jog nepradės aktyviai naudoti skydo, kol nebus įtikinamų įrodymų, kad Iranas gali paleisti tolimojo veikimo raketas.

Nors derybos Maskvoje nebuvo sėkmingos, C.Rice sakė, jog susitikimas buvo itin naudingas, pridurdama, kad abiem pasaulinėms valstybėms pavyko susitarti tęsti derybas dėl strateginio susitarimo, kuriame bus aptartos visos dvišalių santykių pusės, sudarymo.

Kalbėdama apie strateginės partnerystės sutartį C.Rice pažymėjo, kad šalys suderino jos pagrindinius punktus, kurių vienas yra dėl branduolinio terorizmo.

C.Rice pranešė, jog įvyks susitikimas buvo naudingas ir konstruktyvus, nors abiem šalims reikės sureguliuoti dar daug prieštaravimų.

C.Rice ir B.Gatesas surengė pasitarimą antradienį su S.Lavrovu ir Rusijos gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu po susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu ir išrinktu valstybės vadovu Dmitrijumi Medvedevu pirmadienį.

Pentagono sekretorius spaudai Geoffas Morellis (Džefas Morelis) pranešė, kad JAV pasiūlė Rusijai pasirašyti dokumentą, kuriame būtų apibrėžtos prioritetinės ilgalaikio bendradarbiavimo sritys, ir abiejų šalių atstovai apsvarstys šią sutartį.

„Joje bus apibrėžtos kelios problemos, į kurias, mūsų nuomone, mes turime atkreipti dėmesį toliau bendradarbiaudami, kai abiejų šalių vyriausybės pasikeis, o valstybių vadovų administracijos bus įformintos per artimiausius kelis mėnesius „, - sakė G.Morellis.

V.Putinas kalbėjo apie šį dokumentą pirmadienį, pranešdamas, kad JAV prezidentas George`as W.Bushas atsiuntė jam laišką, kuris padės šalims sureguliuoti santykius.

Rusijos ir JAV diplomatiniai santykiai dabar yra prasčiausi nuo šaltojo karo laikų, bet prekių apyvarta tarp abiejų šalių pernai išaugo iki 17,5 mlrd dolerių, palyginti su 15 mlrd. dolerių 2006 metais. Amerikos bendrovės aktyviai domisi investicijomis į Rusiją.

Rusija ir JAV rimtai nesutaria dėl PRG sistemos, Kosovo nepriklausomybės ir karo Irake. Vašingtonas taip pat kritikuoja Rusiją už piliečių laisvių suvaržymą, kuris, Amerikos valdžios nuomone, pasireiškė valdant V.Putinui.

Rusija tikisi įtikinti C.Rice ir R.Gatesą, besilankantys Maskvoje antrą kartą per penkis mėnesius, sutikti pasirašyti oficialų dokumentą, pakeisiantį Strateginės puolamosios ginkluotės sutartį, kuri baigs galioti kitais metais.

Kaip ir per ankstesnius Rusijos ir JAV užsienio politikos ir karinių žinybų vadovų susitikimus, šįkart pagrindinės problemos liko neišspręstos, ir abi šalys pranešė, kad nepakeitė savo nuomonių.

Atsakydama į klausimą dėl Kosovo, kurios nepriklausomybei Rusija aktyviai nepritaria, C.Rice sakė: „Tai ne staigmena, kad Rusija ir JAV laikosi priešingų nuomonių dėl Ahtisaari plano interpretavimo“, - sakė C.Rice.

„Ahtisaari planą“ parengė specialusis JT generalinio sekretoriaus pasiuntinys, buvęs Suomijos prezidentas Martii Ahtisaari (Martis Ahtisaris), jame numatoma Kosovo nepriklausomybė, esant tarptautinei kontrolei.

„Mes sutinkame, kad visos Kosovo konflikto šalys turi susilaikyti nuo smurto ir provokacijų“, - pridūrė ji.