Lygiai prieš penkerius metus, 2003-iųjų kovo 20 dieną, JAV lėktuvai ant
Bagdado numetė pirmąsias bombas. Taip prasidėjo operacija „Šokas ir siaubas“
Irakui nuginkluoti ir „jo žmonėms išvaduoti“, kurios metu per tris savaites
buvo nuverstas Saddamo Husseino režimas, o JAV pajėgoms teko atsakomybė už
pasipiktinusius ir maištingus žmones.
Irako prezidentas Jalalas Talabani sakė, kad
invazija nutraukė Saddamo Husseino „kankinimų ir tironijos“ erą, nors
pripažino, kad ji su savimi atnešė terorizmo ir korupcijos iššūkius.
Valdant Saddamui Husseinui, kalėjimai buvo pilni „nekaltų kalinių“, o
„kameros buvo Saddamo kankinimų ir žiaurių nusikaltimų scenos“, sakė
dabartinis prezidentas.
Tačiau ir po penkerių metų irakiečiai, amerikiečių ir sąjungininkų
pajėgos vis dar kasdien susiduria su islamistų kovotojų ir sukilėlių
išpuoliais, be to, nesiliauja kovos tarp Irako sunitų ir šiitų ginkluotų
grupuočių.
Trečiadienį J.Talabani apibendrindamas šiandieninę padėtį Irake sakė, kad
kelyje, kuriuo pradėta eiti prieš penkerius metus, po Saddamo Husseino
nuvertimo, pilna „smurto ir terorizmo“, o „korupcija tapo pavojinga liga“.
Per šį karą jau žuvo daugiau kaip 4 tūkst. JAV ir sąjungininkų karių ir
dešimtys tūkstančių civilių irakiečių - nuo 104 tūkst. iki 223 tūkst. vien
nuo 2003 metų kovo iki 2006 metų birželio, rodo Pasaulinės sveikatos
organizacijos (PSO) duomenys.
Nepriklausomame tinklalapyje „Iraqbodycount.org“ nurodoma, kad žuvo 90
tūkst. civilių gyventojų, bet kiti skaičiai, tarp jų ir tie, kuriuos
pateikia Irako vadovybė ir Jungtinės Tautos (JT), yra daug didesni.
Nepaisant greitos pergalės 2003 metais, JAV kariai dabar kasdien
susiduria su apšaudymu raketomis, pakelės bombomis ir mirtininkų išpuoliais,
be to, turi nuolat kovoti su „al Qaeda“ kovotojais, ypač - Irako šiaurėje.
Tačiau centrinis, vakarinis ir pietinis Irako regionai dabar yra
santykinai ramūs.
JAV pajėgų padidinimas, dėl kurio maždaug metus karių skaičius buvo
didesnis nei 160 tūkst., akivaizdžiai yra svarbus veiksnys slopinant smurtą.
Kitas veiksnys yra amerikiečių programa, pagal kurią mokama vyrams,
įskaitant buvusius sukilėlius, kad jie stotų į gynybos nuo „al Qaeda“ vietos
grupes, vadinamas „Pabudimo“ grupėmis.
Kita smurto sumažėjimo priežastis yra radikalaus šiitų dvasininko
Moqtados al Sadro įsakymai savo galingai grupuotei „Mahdi
armija sustabdyti savo veiklą.
Vienu metu Pentagonas jį vadino didžiausia grėsme Irako stabilumui, bet
šiandien JAV vadai kreipiasi į jį pagarbiu kreipiniu sajidas, kuriuo
musulmonai tituluoja islamo pranašo Mahometo palikuonis.
Vašingtonas įklimpęs liūne, iš kurio jam sunku išbristi. „Kalbant apie
JAV užsienio politiką, stabilumą Irake ir Artimuosiuose Rytuose, šis karas
buvo beribė nesėkmė“, - telefonu iš Stambulo sakė Irako ekspertas Joostas
Hiltermannas iš nevyriausybinės organizacijos
„International Crisis Group“.
„Galiu tik tikėtis, kad JAV ras kelią ... iš šios maišaties neleisdamos
Irakui subyrėti“, - pridūrė jis.
Prasidedant šeštiesiems konflikto metams, taikos aktyvistai suorganizavo
protestus visame pasaulyje, o JAV prezidentas George'as W.Bushas vėl teisino tai, ką palieka savo politiniam įpėdiniui.
G.W.Bushas pripažino, kad karas kariaujamas „didele gyvybių ir turto
kaina“, bet teisino ir sprendimą pradėti invaziją, ir Irake dislokuotų JAV
pajėgų didinimą praėjusiais metais.
„Atsakymai man aiškūs: Saddamo Husseino nušalinimas nuo
valdžios buvo teisingas sprendimas, ir tai yra kova, kurią Amerika gali ir
privalo laimėti“, - pažymėjo prezidentas sakydamas kalbą Pentagone.
Tačiau Bagdado gyventojai nėra tokie tikri. Vienos tabako parduotuvės
savininkas Abu Faresas al Daraji sakė, kad
amerikiečiai „atnešė tokius dalykus, kurių (iki šiol) nežinojome, tokius
kaip terorizmas ir žudymas, kokį matome gatvėse“.
Karo priešininkai, kuriems tai taip pat įspūdžio nepadarė, visose
Jungtinėse Valstijose surengė protesto akcijas ir demonstracijas, kurių metu
reikalavo nedelsiant grąžinti iš Irako JAV karius.
„Šis karas turi baigtis ir turi baigtis dabar, - sakė organizacijų
koalicijos „United for Peace and Justice“ koordinatorė Leslie Cagan (Lesli
Kagan).
G.W.Bushą padrąsino ženklai, kad kraujo liejimas Irake sumažėjo, bet net
JAV pajėgų Irake vadas generolas Davidas Petraeusas
pripažįsta, kad Bagdadas nepadarė pakankamos pažangos nacionalinio
susitaikymo link.
„Pasiekti karinę pergalę lengva, bet politinę pergalę pasiekti sunkiau“,
- sakė Dubajuje įsikūrusio Persijos įlankos tyrimų centro saugumo studijų
direktorius Mustapha Alani.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas savo naujausioje ataskaitoje
nurodė, kad milijonų irakiečių, kurie dar neturi ar turi nepakankamai
švaraus vandens, normalių sanitarinių sąlygų ar sveikatos priežiūros,
padėtis yra „kritiškiausia pasaulyje“.
Vis dėlto dideliuose pietiniuose ir centriniuose Irako regionuose
siekiant taikos padaryta pažanga ir smurto mastas čia yra daug mažesnis nei
buvo, pavyzdžiui, prieš metus.
Tačiau sukilėliai ir toliau vykdo įspūdingus išpuolius, tokius kaip
pirmadienio ataka šventajame Kerbelos mieste, per kurią žuvo 52 žmonės.
Ekonomika, kuri po saugumo kelia didžiausią irakiečių susirūpinimą, taip
pat yra žlugusi, nedarbas, vyriausybės duomenimis, yra 25-50 procentų.
Vyriausybės raginimai Irako pabėgėliams grįžti ir padėti atstatyti šalį
daugiausia buvo ignoruojami. Iš kaimyninių Jordanijos ir Sirijos grįžo
mažiau nei 50 tūkst. iš daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių.
Vyriausybės nesugebėjimas įgyti piliečių pasitikėjimą atsispindi ir
nerimą keliančiu institucijų, kurios atsirado žlugus senajam režimui ir
turėjo žymėti demokratijos pradžią, neveiklumu.
Irako parlamentas, kuriame dominuoja šiitų ir kurdų partijų aljansas,
nedaug nuveikė, kad priimtų svarbius įstatymus, ir yra paralyžiuotas
partijų, siekiančių tik savo siaurų interesų, konkurencijos.
Šiito Nuri al Maliki vyriausybė neteko maždaug pusės savo
ministrų, kurie atsistatydino. Nuo praėjusių metų ji dirba su maždaug 25 iš
beveik 40-ies ministrų.
Kai kurie irakiečiai, tarp jų - nemažai šiitų, kaltina jį tarnaujant mažo
privilegijuotų ir turtingų žmonių rato interesams.
Pernai JAV ambasada Bagdade užregistravo didelį korupcijos visais
vyriausybės lygiais mastą ir suabejojo N.al Maliki administracijos noru
pažaboti negarbingą praktiką.
Jos ataskaita buvo kaip raudona vėliavėlė G.W.Bushui, kai mažėjo JAV
visuomenės parama karui. Prezidentas užsiminė, kad jo administracija gali
mažinti paramą N.al Maliki.
Taip pat yra įvairių skaičių dėl naftos, už kurią šalis gauna daugiausiai
pajamų ir kuri yra svarbi besivaržančių politinių grupuočių nesutarimų
priežastis. Nors Irako pareigūnai sako, kad per dieną išgaunama 2,9 mln.
barelių - daugiau nei prieš karą, analitikai mano, kad šis skaičius iš
tikrųjų yra maždaug 2,2 milijono.
Nepaisant statybų projektų, dar iki galo neatkurtas vandens ir elektros
tiekimas, nors būta priešingų pranešimų. Be elektros dar yra ištisi Bagdado
rajonai, o laimingesni kvartalai ją gauna tik kartkartėmis.
Be didelių žmogiškųjų nuostolių, šis karas Jungtinėms Valstijoms jau
kainavo daugiau kaip 400-500 mlrd. dolerių ir yra brangiausias konfliktas
per visą istoriją, daug brangesnis, nei buvo numatyta iš pradžių.
Už tuos pinigus amerikiečiai gavo štai ką: pasitikėjimas jais
Artimuosiuose Rytuose pakirstas, Vašingtono priešo Irano įtaka padidėjo, o
naftos kaina pakilo iki rekordinių aukštumų, neigiamai paveikdama pasaulinę
ekonomiką.